Nusimetusi nemokamo, mažo formato leidinio rėmelius, „Pravda“ transformuojasi į virtualiai sklaidomą leidinį su dvigubai daugiau turinio. Tai vienas pirmų tokio formato elektroninių žurnalų Lietuvoje. Vis dar nemokama ir kas mėnesį bandanti suprasti pasaulį su vis nauja tema. Aštresnė, tiesesnė, bet nieko neteisianti.

„Lietuvoje daug blogų žurnalų ir interneto puslapių, bet nėra nė vieno „tikro“ elektroninio žurnalo. Pertraukos metu žurnalo leidėjai sulaukė didelio palaikymo iš skaitytojų ir draugų. Vaikai siūlėsi paaukoti savo kišenpinigius, o suaugę sufleravo idėjas apie labdaros vakarėlius ir galimus privačius remėjus. Įkvėpta dėmesio ir sukaupusi jėgas, „Pravda“ grįžta dar stipresnė,“ – sakė žurnalo redaktorė Elena Reimerytė.

Idėjiškai žurnalas dar nebuvo toks grynas ir smarkus, koks gali sau leisti būti dabar. Pirmoji naujosios „Pravdos“ tema „Pikta šalis“. Tarp eilučių pasakojama istorija apie netoleranciją ir neapykantą.  

„Jeigu reikėtų apibrėžti Lietuvos veiksmo žanrą, aš siūlyčiau ją pavadinti nesibaigiančia „keršto drama“. Neapykanta pavirsta įprasta egzistavimo forma, o priešai netgi tampa mums reikalingi – jiems skiriame visą savo kūrybinę ir gyvybinę energiją. Odi ergo sum, nekenčiu, vadinasi, esu, nekenčiu, reiškia, jaučiuosi svarbus, reikalingas ir prasmingas. Kitaip taraint – nekenčiu, vadinasi, užsimirštu apie savo paties impotenciją,“ – savo skiltyje, skirtoje užnuodytiems šuliniams ir sakymui „taip“, rašo Kristupas Sabolius.