XXI EILINIS SEKMADIENIS Lk 13, 22–30 „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs. Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’. Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse’.
O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’ Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje.
Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai“.
Kiti skaitiniai: Iz 66, 18–21; Ps 117; Žyd 12, 5–7. 11–13
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Andrius Nenėnas OFM
Pabandykite įsivaizduoti didelę grupę žmonių, norinčių patekti į salę, kur tuoj koncertą pradės garsus atlikėjas. Arba prisiminkit paprasčiausią eilę parduotuvėje, kur kiekvienas nerimauja kuo greičiau pasiekti kasininkę. Turbūt ne kartą panašiose situacijose teko matyti žmonių, kurie lyg niekur nieko bando prasibrauti be eilės. Dažniausiai jie būna nutaisę labai nekaltą veidą, tarsi tikėdamiesi, kad jų gudravimo niekas nepastebės. Dažniausiai jie turi labai gražių intencijų: tarkim, namuose laukia žmona, vaikai ir panašiai... Jie gali būti netgi įsitikinę savo neklystamumu.
Santykyje su Dievu mes kartais irgi norime prasmukti, nors širdyje suvokiame, kad kažkas negerai. Tačiau tuoj pat pasiteisiname, kad turim ir gražių intencijų, nėra viskas jau taip blogai. Taip, mes kartais priklausome Viešpačiui, bet ne visada ir ne visur patogu vadovautis tikėjimu. Darome sau nuolaidų, mūsų gyvenimas tampa gryna maišalyne: viena išpažįstame, kita darome. Darome tai, kas patogu, judame pasroviui.
Šiandien Viešpats nori sustabdyti tą srovę, sustabdyti mus, kad laimėtume amžinąjį gyvenimą.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
Broliai kapucinai
argi yra nors vienas kurio Viešpats nebūtų išgelbėjęs savo mirtimi ant kryžiaus? Problema tame, kad žmonės nenori būti išgelbėti, nes net nesuvokia , kad yra mirtyje ir žengia plačiu keliu, yra pavergti pasaulio dvasios.Pats Jėzus yra tie ankšti vartai pro kuriuos turime įeiti, kad turėtume gyvenimą, apsčiai jo turėtume ir mūsų džiaugsmui nieko netrūktų.Todėl galutinis žodis bus tikėjimo ir meilės, vilties žodis ir už tuos kurie netiki. Mūsų tikėjimas išsipildys ištverkime jame.