Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą aortos operaciją pacientui, keletą metų kentėjusiam skausmus dėl prastos kojų kraujotakos bei sintetinio kraujagyslių protezo infekcijos susidariusios pūlingos fistulės. Tokia operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Net ir pasaulyje ji atliekama ne visuose centruose. Panašios operacijos, kokia buvo atlikta šiuo atveju,  gali prireikti 1-3 pacientams per metus.

Pasak operaciją atlikusio KMUK kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo dr. Lino Veličkos, pacientas buvo operuotas dėl supūliavusio aortos sintetinio kraujagyslių protezo.

Aortos protezas įsiuvamas tada, kai pagrindinė žmogaus kraujagyslė-aorta užsikemša arba išsiplečia- susiformuoja aneurizma. Protezo viršutinis galas siuvamas prie aortos pilve, o apatiniai galai prisiuvami abipus kirkšnyse prie arterijų. Tuomet protezu kraujas iš aortos teka į kojas. Tačiau maždaug 3 – 6 proc. pacientų po tokių operacijų išsivysto komplikacija – sintetinio kraujagyslių protezo infekcija. Jei pacientas serga diabetu - šios komplikacijos tikimybė – 10 proc.

Jau minėtam pacientui, aortos protezo infekcija ir kraujotakos nepakankamumas neleido gyventi pilnavertiško gyvenimo – jį vargino skausmai kojose, pūliuojančios kirkšnies žaizdos, kurias buvo būtina kasdien perrišinėti.

Anksčiau pūliuojančio protezo problema buvo sprendžiama taikant paliatyviasias operacijas, tačiau nepilnai pašalinus kraujagyslių protezą dažnai infekcija kartojasi, o atliekant ekstraanatomines jungtis sutrumpėja karaujagyslinių protezų veikimo laikas. Viena iš ankstesnių taikomų taktikų buvo protezo pašalinimas ir galūnės amputacija, tačiau ligonių mirtingumas, kojų amputacijų dažnis  siekdavo iki 50 proc.

Tam, kad paciento būklė būtų pagerinta, jam buvo pritaikyta sudėtinga, dviejų etapų operacija. „Mes turėjome dvi užduotis - pašalinti infekcijos priežastį ir atstatyti žmogui normalią kraujotaką. Jeigu bandytume tai daryti su kitomis sintetinėmis kraujagyslėmis, rizikuotume perkelti infekciją iš infekuoto lauko. Šiuo atveju liko vienintelė išeitis- naudoti to paties žmogaus kraujagysles. Taigi, išėmėme dvi giliąsias šlaunines venas. Įprastai naudojame  paviršines venas (didžiąją arba mažąją paodžio venas), tačiau šiuo atveju jos būtų buvusios per siauros“- pasakojo dr. L. Velička.

Šlaunies venos spindis 2-3 kartus platesnis už didžiąją paodžio veną. Buvo išimta po 35cm giliosios venos iš kiekvienos šlaunies, iš jų suformuotas trišakis aortos „protezas“. Išvalius aortos spindį nuo aterosklerotinių pliokštelių ir trombų, vietoj jos įsiūta „nauja aorta“ iš šlauninių venų,  po to išimta infekuota dirbtinė kraujagyslė

Pasak mediko, 7 val. užtrukusios operacijos rezultatas buvo akivaizdus - paciento kraujotaka visiškai atsistatė, žaizdos užgijo, jis galėjo vaikščiojo be skausmų kojose ir po 12 parų pacientas iš stacionaro išvyko į reabilitacijos ligoninę.