Jėzus kalbėjo:

„Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate. Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!  Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.

Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: 'Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja'. Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? Arba, anot jūsų: 'Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas'. Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?

Todėl kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi“.

Kiti skaitiniai: 2 Tes 1, 1–5, 11b–12; Ps 96

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Rašto aiškintojai – tai Toros žinovai, tačiau tik kaip teksto skaitytojai ir jo perrašinėtojai, bet tikrai ne teologai. Jėzus juos pavadina aklais vadais, vadinasi, jie Dievą ir Jo žodžius pažįsta vien tik paviršutiniškai. Jie kur kas mieliau cituoja atmintinai išmoktas eiles, nei supranta jų prasmę.

Fariziejai, būdami religiniais tautos veikėjais, Torą pritaiko įvairiems politiniams interesams. Jie labiau vertina asmeninį Įstatymo interpretavimą ir kur kas mažesnį dėmesį kreipia į tikėjimą Dievu bei Jo valios ieškojimą ir vykdymą. Pasak Jėzaus, jie taip pat yra akli vadai bei veidmainiai, taigi neabejotina, kad jie veda žmones tuo keliu, kurio ir patys nežino.

Jėzaus kreipinys „vargas jums“ – tai skausmo ir niršulio šauksmas, kurį sukelia Rašto aiškintojų ir fariziejų apsimetinėjimas. Viena iš didžiausių veidmainystės pasekmių, pasak Jėzaus, yra ta, kad jie „užrakina žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neina, nei trokštančių į ją patekti neleidžia.“ Mes gerai žinome, kad būti veidmainiu reiškia turėti mažiausiai du veidus ir elgtis ne pagal tikrus savo įsitikinimus, bet vis prisitaikant prie įvairių situacijų ir įvairių žmonių.

Jėzaus laikų veidmainiai mokė to, kas yra gėdinga, bet ne to, kas yra išmintinga. Mokė prisiekti įvairiais dalykais bei asmenimis, tačiau nemokė sakyti tiesos ir ja gyventi. Priesaika yra grindžiama žodžiais, kurie žada besąlygišką kažko įvykdymą arba kažkokios tiesos patvirtinimą. Tačiau melaginga priesaika yra ne kas kita, kaip priesaikos nebuvimas arba jos laužymas. Jėzus mokė niekuo neprisiekinėti, bet visada sakyti tiesą. O tiesa yra sakoma tada, kai ji nėra iškraipoma ir kai jos nebandoma pakeisti melu.

Šiandien Lietuvoje – Juodojo kaspino diena ir kartu Baltijos kelio minėjimas. Melas visgi pralaimi kovą prieš tiesą, tik tam reikia nemažai mūsų asmeninių pastangų...

Bernardinai.lt