Šv. Baltramiejus, apaštalas Šv. Baltramiejus, apaštalas Jn 1, 45–51 „Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“
Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
Kiti skaitiniai: Apr 21, 9b–14; Ps 145
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Šiandien minime šv. Baltramiejų, vieną iš 12 Jėzaus apaštalų. Sinoptikai Natanaelį vadina Baltramiejumi, o Jėzus pavadina jį „tikru izraelitu, kuriame nėra klastos“. Akivaizdu, kad Natanaelis (Baltramiejus) – mąstantis ir ieškantis žmogus. Jis ieškojo tikrosios Tiesos. Tačiau suglumo išgirdęs, kad toji Tiesa gali būti iš mažo bei nereikšmingo miestelio – Nazareto. Tačiau jis nepasidavė išankstinėms nuostatoms ir visgi sugebėjo surasti Tą, kurio ieškojo ir laukė pasirodant – tikrojo Mesijo. Galutiniam jo įsitikinimui pakako fakto, kad Jėzus jį matė po figmedžiu. Tai netgi privertė jį sušukti: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius.“
Kiekvienas iš mūsų kažkada pradėjome asmenines Jėzaus paieškas. Kiekvienas Jo ieškojome savais keliais, būdais ir metodais. Laimingi esame, jei pavyko Jį atrasti ir su Juo susidraugauti. Šioje vietoje esame panašūs į Natanaelį, kuris ieškojo, atrado ir susibičiuliavo. Dievo paieška tikriausiai yra pati nuostabiausia, kokią tik žmogus kada nors savo gyvenime pradeda. Pasitelkdami savąjį protą, širdį, patirtį, mes leidžiamės į Dievo paieškas. Įdomu, kad Dievas dažniausiai leidžiasi surandamas mums visai netikėtais ir nelauktais būdais. Tuo mus sužavėdamas ir patraukdamas prie savęs. Kita vertus, tikrai nutinka ir taip, kad Dievas randa būdą, kaip pagauti tą, kuris nuo Jo bėga. Šiandien prašykime šv. Baltramiejų užtarimo ir malonės tvirtai mylėti Tą, kuris mums įprasminą gyvenimą ir nedvejoti Jo rūpesčiu bei meile.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Salve, Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai.' O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Tiesiai į veidą. Ne taip kaip fariziejai - aplinkkeliais norėdami apie Jį sužinoti, bandė sugauti kalboje, kad išaiškėtų teisybė. Visaip spęsdami pinkles. Elgėsi negarbingai. Klastingai. Manyčiau, čia mums suprasti, kad norint Tiesos, reikia eiti tiesiai. Atvirai. Juk Jėzui nereikėjo kokio patvirtinimo, nes Jis permato širdis. Net per atstumą :)
Evangelijoje labiausiai vertinga yra Kristaus žodžiai. Ir kiekvienam evagelistui reikėjo scenarijų "pritempti" prie ištartų Dievo Sūnaus žodžių. Šiuo atveju: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“ apaštalo scenarijus labai nevykęs.
P.S. Kam norėtusi pamatyti atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, galima suorganizuoti!
Broliai kapucinai
Sinoptinių Evangelijų autoriai vadinami sinoptikais. Nežinau, gal ir galima, bet skamba neįprastai :) Ar tikrai Natanaelis nepasidavė išankstinei nuostatai? Man regis, kaip tik pasidavė, nes jo gi žodžiai: "Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!" Ir tik Pilypo paragintas ėjo pažiūrėti. Žinoma, jeigu būtų savo nuomonės beatodairiškai laikęsis, ko gero, niekas nebūtų perkalbėjęs? Kodėl Jėzus jį įvertino, kaip neturinį klastos, nelabai suprantu. Jei kas paaiškinsite, aciū.