Ketverius metus diskusijas ir spekuliacijas kėlusių 12 Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų paviešinimas būtų atsisveikinimas su praeities laikotarpiu, kuriame vyravo oligarchinės tradicijos, sako premjeras Andrius Kubilius.

Interviu BNS ministras pirmininkas taip pat sakė negalįs žadėti, kad greitai pavyktų išspręsti nedarbo problemas ir pabrėžė, kad rengiamas kitų metų valstybės biudžetas turės išlikti "taupaus režimo biudžetu".

Vyriausybė jau pateikė Seimui šūsnį svarbių įstatymų projektų. Ko tikitės iš rudens politinio sezono ir ar pavyks priimti svarbiausius sprendimus formaliai neturint daugumos palaikymo parlamente?

Seime tikiuosi konstruktyvaus darbingumo. Greitai bus metai, kai neturime tos daugumos, bet sprendimus priimame. Taigi, nematau ko nors nauja.

Laukia daug svarbių darbų. Visų pirma - biudžetas, kuris liks taupaus režimo biudžetu, išlaidavimo negali būti.

Permainos laukia energetikos reikaluose: dujų sektoriaus pertvarka, atominės elektrinės statyba, atsinaujinančios energetikos plėtra - šie reikalai rudens sezono metu reikalaus svarbiausių sprendimų. Kai kurie iš jų sulauks įvairių vertinimų, jei nepasakytumėm stipriau.... Labai svarbus darbų baras, kuris reikalaus sprendimų, - valstybės valdomo turto arba valstybės įmonių pertvarka. Tarp kitų prioritetų bus verslo sąlygų gerinimas, sąlygų korupcijai, kontrabandai, šešėlinei ekonomikai mažinimas.

Kalbate apie taupaus režimo kitų metų biudžetą. Mažinant deficitą, reikės kirpti išlaidas. Kur yra mažinimo šaltiniai?

Jau planuojami ministerijų ir atskirų žinybų biudžetai - taupūs biudžetai. Mažinant deficitą, kai kurie sprendimai priimti baigiantis pavasario sesijai - visų pirma socialinių išlaidų srityje, kur išlaidų ir pajamų neatitikimas lieka vienas iš didžiausių tarp visų sektorių.

Toms sritims, kurioms skiriama daugiausia lėšų, sieksime tokių pertvarkų, kad išmoktumėme gyventi ne skolon - ar tai būtų švietimas, sveikatos apsauga ar viešoji tvarka. Čia permainos turės būti realizuojamos.

Kada ketinama grįžti prie laipsniško pensinio amžiaus ilginimo?

Dėl pensinio amžiaus likęs galutinis balsavimas. Manau, kad prie to bus grįžta pačioje sesijos pradžioje.

Kaip vieną iš svarbių pajamų surinkimo šaltinių Vyriausybė nurodo valstybės turto valdymo pertvarką. Kiek ši reforma gali padėti surinkti papildomų lėšų į biudžetą?

Valstybės turto arba valstybės įmonių pertvarkoje pirmieji darbai padaryti. Ataskaita apie pakankamai liūdną padėtį valstybei valdant didelės vertės turtą yra paskelbta. Artimiausiu metu svarstysime pertvarkos strategiją, kuri, tikiu, leistų jau kitais metais papildomai į biudžetą gauti iki kelių šimtų milijonų litų papildomų pajamų.

Ar nenuslopins ambicijų depolitizuoti sistemą tikėtinas pasipriešinimas iš įvairių politinių grupių?

Tikrai yra ydinga praktika, kad neatskirtas politikos formavimas ir tiesioginis įmonių administravimas. Tuo požiūriu nedaug skiriamės nuo kitų valstybių, taip pat Europos šalių, bet tai nereiškia, kad galime tuo pasitenkinti.

Matome ir kitas valstybes, kurių pavyzdžiu galėtume pasekti. Taip būtume vieni iš lyderiaujančių pertvarkoje, kur įmonių valdymas atskiriamas nuo tiesioginės ministerijų kontrolės, įmonių valdymui keliamas vienas rezultatas - aukštesnė įmonių akcijų vertė, ir tai patikima profesionaliems vadovams, politikams pasiliekant sau teisę ir pareigą formuoti aiškius politinius nuostatus, kas sektoriuje turi būti pasiekta. Tuo keliu nuėjusi Švedija, Suomija ir tolimesnės valstybės, pavyzdžiui, Singapūras.

Valdome apie 18 mlrd. litų vertės komerciškai naudojamo turto. Jeigu valdytume taip, kaip sekasi valdyti mūsų kaimynams švedams, gautume apie 1,5 mlrd. litų kasmetinių papildomų pajamų. Gauname beveik nulį.

Visa pertvarka turi remtis skaidrumu - periodišku atsiskaitymu už pasiektus rezultatus, aiškiu tikslų formulavimu ir valdymo depolitizavimu.

Kokio masto planuojama privatizacija šiame procese?

Nežinau, ar privatizacija yra išeitis. Išeitis yra geras valdymas. Privataus kapitalo bent dalinis atėjimas yra vienas iš instrumentų, kaip pagerinti valdymą, padaryti įmones patrauklias privačiam kapitalui, kad jų akcijos būtų vertinamos tarptautinėse rinkose. Tai instrumentas, kaip pasiekti naudos kiekvienam Lietuvos žmogui.

Nesiimu absoliučiai sakyti, kad viską privatizuosime arba nieko neprivatizuosime. Tarp valstybės valdomų įmonių yra labai skirtingų - yra atominė elektrinė ir kokia nors vaistinė... Abejoju, ar valstybei reikia išlaikyti kelias vaistines ar avininkystės ūkius.

Lietuvoje gerinamos ūkio augimo prognozės, tačiau nedarbas ir toliau auga. Kokią matote perspektyvą sumažinti nedarbą?

Nedarbo problemos negalima spręsti atskirai nuo ekonomikos reikalų. Gerėjanti ekonomika yra pagrindinis instrumentas, kuris mažins nedarbą.

Kitų šalių patirtis šios ir buvusių krizių laikotarpiu rodo labai skaudžią tiesą - tokių krizių ilgiausiai išliekantis skausmingas reiškinys yra didelis nedarbas. Greičiau susitvarko eksportas, pramonė, makroekonomikos rodikliai, bet nedarbas ilgai išlieka aukštas.

Tai nereiškia, kad galima sudėjus rankas nieko nedaryti. Pavasario sesijoje priėmėme priemonių paketą lengvindami įdarbinimą, įsidarbinimą, pertvarkėme Darbo kodeksą. Tam ir toliau skirsime daug dėmesio, bet negaliu žadėti stebuklų, nes žinau kitų šalių patirtį ir ekonomikos dėsnius.

Kiek esate tikras, kad iki metų pabaigos bus strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę?

Į tai einame nuosekliai, todėl tikiu, kad rezultatą turėsime. Matome tam tikras pastangas sudaryti įvairių papildomų iššūkių mums einant šiuo keliu. Turiu omeny tarptautinę konkurenciją. Nežinau, kiek rimti ir pagrįsti projektai Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

Kita vertus, daugelis skaičiavimų rodo, kad Baltijos jūros regione energijos suvartojimo poreikiai augs, generacinių pajėgumų reikės nemažai. Greta to visoms trims Baltijoms valstybėms svarbu garantuoti savo energetinę nepriklausomybę. Todėl išlieka labai aiški politinė valia vystyti atominės elektrinės projektą. Tikiu sėkme.

Kalbėdamas apie "pastangas sudaryti iššūkius" turite omenyje Rusijos bandymus nuvilioti potencialius investuotojus?

Kalbos apie projektus Kaliningrade ir iš dalies Baltarusijoje, kažkokie darbai prasidėjo tik tada, kai paaiškėjo, kad mūsų Vyriausybė naujos atominės elektrinės projektą tikrai realizuos. Toks sutapimas man leidžia kai ką spėti...

Projektas Kaliningrade yra keistas, nes jo ekonominė logika yra visai neaiški - statyti Kaliningrade atominę elektrinę, kai gruodžio mėnesį atidarius naujus dujomis maitinamus elektros generacijos blokus Kaliningradas elektra apsirūpins pilnai, neturint jokių rinkų parduoti elektrą. Negaliu atsisakyti minties, kad vienas iš tikslų, kodėl Kaliningrade pradėta kalbėti apie atominės elektrinės statybą, buvo sukurti papildomų konkurencinių veiksmų aplink.

Kiek svarbus Lietuvai būtų naftos perdirbimo bendrovės Mažeikiuose pardavimas?

Tokių stambių įmonių pardavimai yra svarbūs. Be abejo, Vyriausybei ne tas pats, koks akcininkas ateis, kokius planus jis turės, kaip veiks Lietuvoje. "Mažeikių naftoje" turėjome įdomios patirties - akcininkais turėjome amerikiečius, rusus, lenkus. Negaliu taip pasakyti, kad mus gąsdintų koks nors akcininkas iš kurios nors pusės. Kai manęs klausia, ar mes bijome, kad ateis rusų įmonės - ne kartą esu sakęs ir pačioje Rusijoje, kad turėjome rusų kapitalo įmonę, ir "Yukos" valdė "Mažeikių naftą" visai neblogai, turėjome gerus partnerius. Jei tokia įmonė ateis - kodėl gi ne?

Bet nesiimu spėlioti, nežinau visų aplinkybių, kodėl Lenkijos pusėje žiniasklaidoje verda tokios emocingos ir karštos diskusijos.

Galiu pasakyti, kad man nepatinka nelabai sąžiningas kalbėjimas, kad "PKN Orlen" koncernas parduos savo akcijas dėl to, kad Vyriausybė neišsprendžia jų logistikos problemų taip, kaip jie norėtų. Naftos perdirbimo sektorius susiduria su tam tikromis problemomis visame pasaulyje, Europoje ir ypač mūsų regione. Perdirbimo maržos yra gerokai kritusios. Tas aukso laikotarpis - 2003-2007 metai - yra pasibaigęs. Net ir visų logistinių pageidavimų įgyvendinimas, kaip norėtų įmonės vadovybė, nepaisant nei "Klaipėdos naftos", nei "Lietuvos geležinkelių" interesų, mano manymu, problemą sumažintų ne pačia didžiausia apimtimi. Todėl atmetu nelabai sąžiningus samprotavimus, kad Lietuvos pusė yra visų problemų priežastis.

Kokią perspektyvą matote pertvarkant dujų sektorių? Kaip vertinate naują "dujų karą" su "Gazprom"?

Dėl dujų sektoriaus pertvarkos labai emocingai į diskusiją įsijungė "Lietuvos dujų" akcininkai, visų pirma "Gazprom", ne pirmą kartą atsiunčiantis ultimatyvius ir Lietuvoje jau nelabai įprastus reikalavimus, kad visa pertvarka būtų suderinta su "Gazprom". Tai manęs nestebina. Stebina argumentacija - arbitražais grasinama, kad į darbo grupę nėra įtrauktas "Gazprom" atstovas.

Pertvarkant dujų sektorių, mums rūpi įvairių subjektų interesai. Bet dujų tiekėjų interesai tikrai nėra vieninteliai ir absoliutūs - yra ir dujų vartotojų interesai.

Dujų sektorius buvo netinkamai valdomas, netinkamai privatizuotas, leista monopolistams įgyti absoliučią galią - dėl to kenčia Lietuvos vartotojai.

Vartotojų interesai taip pat bus svarbūs. Diskusijos dėl dujų sektoriaus pertvarkos vyks taip, kaip vyksta svarstymai ir dėl kitų įstatymų - visi suinteresuoti asmenys turės teisę išreikšti savo nuomonę. Gąsdinimai nepakeis mūsų nuomonės.

Ar esate patenkintas, kaip juda pirmyn svarbūs infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, dujų jungtis į Lenkiją?

Nelabai esu patenkintas. Ir priežastis yra ta, kad Lietuvos dujų sektorius nėra suinteresuotas tokia jungtimi. "Lietuvos dujos" kaip įmonė, nors ir deklaruoja tokius siekius, bet žinant, kad akcininkas "Gazprom" turi pranašumų dėl to, kad Lietuvoje lieka vieninteliai tiekėjai ir monopolininkai, tokios jungtys, galimybės gauti alternatyvius dujų tiekimus yra priešinga natūraliam monopolisto norui išsaugoti monopolinę padėtį.

ES siekia trečiojo paketo dujų ir elektros sektoriuje, kad įstatymo keliu sumažintų tas erdves, kuriose monopolininkai gali dominuoti. Tai paprasta logika, nenukreipta prieš vieną ar kitą kompaniją. Bet akivaizdu, kad monopolininkas visada bus monopolininku, nepaisant, ar iš Rytų, ar iš Vakarų.

Netikiu, kad neįgyvendinus šio paketo mes turėtume realias galimybes turėti alternatyvius tiekimus arba jungtis dujų sektoriuje. Neišsivaduosime iš monopolinių priklausomybių, jeigu neįgyvendinsime tų nuostatų, kurios suvoktos visoje Europoje.

Kodėl raginate paviešinti Seimo komitetui pateiktas VSD pažymas?

Gerai, kad pažymos pateiktos į Seimą. Visa ši istorija nagrinėta pakankamai skausmingai ir parlamentiniuose tyrimuose, ir viešoje erdvėje. Nematau kito logiško kelio, kaip realizuoti visuomenės teisę realiai žinoti, kodėl buvo ketverius metus emocingai diskutuojama. Nežinau, ar būtų naudingi ar racionalūs kokie nors kiti parlamentiniai tyrimai, susiję su tomis pažymomis, ir toliau jų nepaviešinant.

Paviešinimas parodytų, kaip Lietuva gyveno prieš ketverius ar penkerius metus, kokios buvo tradicijos formuojant valdžią, tų pačių monopolistinių subjektų veiklos būdai. Tai padėtų apsivalyti ir greičiau eiti tuo keliu, kuriuo Lietuva neišvengiamai eis. Neskaidrios ar oligarchinės tradicijos neturi jokių perspektyvų. Kuo greičiau tai supras ne tik platesnė visuomenė, kuri nori teisingumo, bet ir tie subjektai, kurie tokiais metodais bandydavo tvarkyti savo reikalus, tuo bus geriau visiems, ir tiems patiems ūkio subjektams.

Lietuva tikrai taps modernia, dinamiška, gebančia globaliai konkuruoti valstybe. Kas nesutiks su tokiomis permainomis ir su tokiomis tendencijomis, turi žinoti, kad ilgainiui pralaimės. Matau šių pažymų reikalą tokiame kontekste. Tai atsisveikinimas su praeitimi. Lietuvoje buvo visko. Bet daug greičiau atsisveikinsi, kai atvirai pasakysi - taip, tai buvo, bet to nebus. Ir tai gali padaryti tik atverdamas tuos puslapius.

Rusijos ambasadorius neseniai pareiškė, kad "vadinamosios okupacijos klausimas" Maskvai yra baigtas, tuo metu Lietuvos Vyriausybė dabar siekia spręsti šį klausimą per individualius nukentėjusiųjų nuo okupacijos ieškinius. Kaip juda šis procesas?

Be abejo, jis juda ne taip, kaip mes norėtume. Tai priklauso visų pirma nuo Rusijos. Per pokalbį su premjeru Vladimiru Putinu pusvalandį skyrėme skausmingos istorijos įvertinimui. Man pasirodė, kad pokalbio dvasia ir turinys leido tikėtis, kad ir Rusijoje atsiras daugiau supratimo, jog tą istorijos laikmetį reikia vertinti visų pirma per žmonių patirtą kančią, per represuotų, ištremtų žmonių kiekvieną skausmingą istoriją ir, jei įmanoma, ieškoti, kaip tam žmogui žalą atlyginti.

Yra demokratinių valstybių veiksmų standartai tokiais klausimais - galime matyti, kaip elgiasi Vokietija, kitos šalys.

Bent jau tada tikėjau, kad Rusija prie tokio supratimo pamažu artėja. Kada ji sugebės tokį barjerą peržengti, sunku pasakyti. Manau, kad mes irgi turime tam tikrą galimybę padėti Rusijai tą barjerą peržengti. Šioje vietoje matau ramaus, atsakingo dialogo su Rusija perspektyvą, išnaudojant tuos instrumentus, kuriuos turime, vertinti konkrečių žmonių, šeimų patirtą žalą ir nuosekliai eiti į priekį.

Mes sulaukiame iš žmonių prašymų. Galbūt dar nėra labai aiškių mechanizmų, kaip tokiems žmonėms padėti. Bet turime atsakomybę rasti ir ieškosime. Nagrinėsime kitų šalių patirtį. Yra žmonės, kurie bando patys bylinėtis ar formuoja klausimus mums. Nelabai turime ką kol kas jiems padėti, todėl ir manome, kad tokį paramos, pagalbos mechanizmą reikia sukurti.

Dėl istorinio teisingumo Lietuva ir pati sulaukia priekaištų, kad nekompensavo žydų bendruomenei už nusavintą turtą. Kovo mėnesį sakėte tikįs, kad kompensacijos įstatymas bus priimtas iki liepos. Kiek dar tęsis pažadų ir laukimo periodas?

Vyriausybė savo darbą padarė. Įstatymo projektą nusiuntėme į Seimą. Toliau laukia politikų apsisprendimo ir atsakomybės klausimas. Kalbėsimės. Kiek žinau, visų partijų lyderiai ir ambasadoriams, ir tarptautinėms žydų bendruomenėms, Lietuvos žydų bendruomenei ne kartą sakė, kad šiuos įstatymo projektus parems. Tą yra tekę girdėti ne kartą.

Suprantame, kad tokių klausimų svarstymas kartais sulaukia labai emocingų diskusijų. Bet šiuo atveju turime suvokti, kad tai yra mūsų pačių atsakomybės reikalas, suvokiant, kokią tragediją patyrė žydų bendruomenė Lietuvoje.

Viskas priklausys nuo diskusijų su partijomis Seime. Tikiu atsakingumu, sąžiningumu ir pamatiniu teisingumu, kuris turėtų vyrauti politiniuose sprendimuose.