2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

„Antony and the Johnsons“ albumas „The Crying Light“

2010-08-27
Rubrikose: Kultūra » Melomanija 
„Antony and the Johnsons“ albumo „The Crying Light“ viršelis

Antony and the Johnsons“ – britų kilmės amerikiečio Antony Hegarty muzikinis projektas, su kuriuo muzikantas 2009 metais išleido jau trečiąjį bendrą studijinį albumą „The Crying Light“.

Ko galima tikėtis, prieš klausantis šio albumo? Pirmiausia žinantieji Antonį galite neabejoti – šis muzikantas save puikiausiai realizuoja tiek kurdamas solo, tiek su muzikine grupe, todėl Antonis išlieka toks pat: stebinanti melancholija, puošta paslaptingu giliu, kartais ašarą spaudžiančiu vokalu, pateikiama per susimąstyti verčiančio nuoširdumo prizmę. Na, o pirmą kartą besiklausantiems – pirmiausiai galbūt nustebsite dėl kiek neįprastos Antonio muzikos manieros, tačiau po kiek laiko tai pamėgsite.

„The Crying Light“ iki šiol pats brandžiausias ir labiausiai apgalvotas albumas „Antony and the Johnsons“ muzikinėje karjeroje.

Albume – dešimt puikių kūrinių, kuriuose vyrauja Antoniui būdinga lyrika, meile gamtai, supinta su asmeniniais išgyvenimais bei filosofiniu požiūriu į pasaulį.

Nuo pat pirmosios „The Crying Light“ dainos – „Her Eyes Are Underneath the Ground“, kurioje pateikiama sava Williamo Blake'o kūrybos interpretacijia, gilios baladės apie šio pasaulio grožį, kurio galbūt net nepastebime – „Another World“ iki magiškos odės meilei „Everglade“.

Klausydamiesi „The Crying Light“ atrasite tokį gražų muzikos ir gamtos ryšį, kuris bent minutei privers sustoti ir apsižvalgyti aplink.

Rekomenduoju visiems, ieškantiems „kažko naujo“.

Antony and the Johnsons „Another World“

Parengė Goda Raibytė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.