Šiųmetinis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimas, vykęs liepos 29–30 d. LR Seimo rūmuose, prasidėjo provokuojančia sesija, pavadinta ,,Ko mes pageidaujame iš Lietuvos?”, kurioje pranešimus skaitė nemažas būrys kraštų LB atstovų: Šveicarijos LB pirmininkė Jūratė Caspersen, Lenkijos LB pirmininkas Petras Maksimavičius, Australijos LB pirmininkė Angonita Wallis, Rusijos atstovas Antanas Rasiulis, atstovas iš Argentinos Ruben Jose Repšys ir Vokietijos Gintaras Ručys.

,,Draugas” pakalbino vieną iš sesijos dalyvių – Šveicarijos LB pirmininkę, PLB valdybos narę Jūratę Caspersen, savo pranešime nevengusią ir aštresnių kampų. Pasak jos, JAV prezidentas John F. Kennedy garsiąją frazę ir sukūrė atsakymui į klausimą, kokį iškėlė suvažiavimas. Tuo pačiu ji patikino, jog užsienio lietuviai niekada nenusivils Lietuva, ,,nes Lietuva esame mes patys: tai mūsų Tėvynė, mūsų tėvai ir seneliai ar jų kapai, mūsų gimtieji miestai, mokyklos, draugai ir bičiuliai”. Nusivilti galime tik žmonėmis, pastebėjo pašnekovė, kurie nenori pripažinti kito žmogaus įnašo į naujos ir modernios Lietuvos kūrimą, skuba išvykusius iš Lietuvos neigiamai paženklinti ir atimti pilietinę teisę išlikti lietuviais arba kurie griauna gerai veikusius bendradarbiavimo tarp užsienio lietuvių ir Lietuvos įstaigų pamatus.

Į pageidavimus nebuvo atsižvelgta

Savo pranešime Caspersen (,,Drauge” išspausdintas 2010 m. rugpjūčio 13 d.) išsakė kritiką dėl skubotų ir neapgalvotų Seimo sprendimų uždaryti ar pertvarkyti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės (TMID), VšĮ Lietuvos institutą ir kitas įstaigas. Ji klausė, kodėl toks sprendimas buvo priimtas, kam tai buvo naudinga ir koks buvo tokio sprendimo tikslas. Kita vertus, kodėl, priimant tokius svarbius sprendimus, kurie darys įtaką daugiau nei 1 milijonui užsienio lietuvių, nebuvo atsižvelgta į PLB nuomonę?

Priminsiu, jog bandydami užbėgti Vyriausybės ir LR Seimo sprendimui už akių, PLB valdyba ir Europos kraštų LB pirmininkų dauguma pasirašė kreipimąsi į tuometinį LR Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Arūną Valinską ir Ministrą pirmininką Andrių Kubilių, teigdami, kad jei TMID’as turi būti pertvarkytas, tai naujas Užsienio lietuvių departamentas turėtų likti prie LR Vyriausybės, o TMID’o užsienio lietuvių skyriaus darbuotojai automatiškai pereitų į naująjį darinį ir taip būtų išsaugoti nusistovėję santykiai, patirtis ir įdirbis. Taip pat raštuose nuogąstauta, kad užsienio lietuvių veiklos priežiūros pavedimas Užsienio reikalų ministerijai, kuri kraštuose veiks per ambasadas, neigiamai paveiks atstovybių ir bendruomenių santykius. Deja, kaip sakė Caspersen, net ir po pakartotinų kreipimųsi į aukščiau minėtus adresatus bei po to, kai Seimas nubalsavo už tokį Vyriausybės pasiūlymą, užsienio lietuviai nesulaukė paaiškinimo, ko siekta tokia pertvarka. Nuo šių metų sausio mėnesio visos Caspersen išvardytos įstaigos buvo panaikintos, vietoj jų įsteigiant naują Užsienio lietuvių departamentą po Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) stogu.

Pageidavimai atsispindi priimtose rezoliucijose

Daugelis minėtoje sesijoje kalbėjusiųjų išsakė savo bendruomenės konkrečius pageidavimus – nuo galimybės nors retkarčiais sulaukti kunigo iš Lietuvos lietuviškoms Mišioms (Rusija ir Australija), konsulatų įkūrimo jų šalyse, profesionalios pagalbos lituanistinėms mokykloms ir jų mokytojams iki turiningos video/DVD informacijos apie Lietuvoje vykstančius kultūrinius renginius, politines ir visuomenines akcijas. Buvo tokių pasisakymų, kurie nieko nepageidavo iš Lietuvos, nes visa, kas jiems reikalinga, sakė Šveicarijos atstovė, jie susikuria patys. Buvo pageidavimų nesikišti ir netrukdyti bendruomenėms veikti pagal savo principus.

Tačiau, pastebėjo Caspersen, reikšmingiausi ir bendriausi pageidavimai atsispindi suvažiavimo priimtose rekomendacijose. Tai: 1) Dėl LR pilietybės išsaugojimo visiems lietuvių kilmės asmenims; 2) Dėl užsienio lietuvių ryšių su Lietuva gerinimo, siūlant sukurti tokią veiklos platformą, kuri užtikrintų veiksmingą Lietuvos ir užsienio lietuvių bendradarbiavimą ir problemų sprendimą; 3) Dėl užsienio lietuvių projektų paraiškų svarstymo komisijos, siūlant į ją įtraukti daugiau kultūros, švietimo ir PLB atstovų ir 4) Dėl elektroninio balsavimo, siūlant įvesti balsavimo e. būdu galimybę ir taip palengvinti ir paskatinti aktyvesnį užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos viešajame ir politiniame gyvenime. Paklausta, ar tai yra realūs pageidavimai, mano pašnekovė atsakė: ,,Mūsų akimis – taip. Ar jie taps realybe? Priklausys nuo mūsų Vyriausybės ir Seimo narių geros valios ir pastangų.”

Tvirta pamaina

Šveicarijos LB atstovė pasidžiaugė, jog šiemet suvažiavime dalyvavo net keletas naujų LB pirmininkų, ypač aktyviai pasisakė jaunimas. Jie ir rekomendacijas PLB valdybos darbui pagerinti pateikė: palaikyti glaudesnį ryšį su kraštų bendruomenių valdybomis; patobulinti PLB interneto svetainę; aktyviau dalyvauti Lietuvos pilietinėse akcijose ir nuolatos gerinti PLB įvaizdį Lietuvoje bei skleisti informaciją apie PLB per įvairias visuomenės informavimo priemones. ,,Džiugu matyti, kad turime ateinančią tvirtą pamainą”, – sakė PLB valdybos narė.

Suvažiavimo metu buvo išsakyta naujų minčių, kaip išsaugoti vienintelį bendrą leidinį „Pasaulio lietuvis”. Caspersen teigiamai įvertino ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimą prieš suvažiavimą susitikti su PLB valdybos nariais atviram pokalbiui, be žurnalistų ir filmavimo kamerų.

Strategija nulems tolimesnį ryšį

PLB ir PLJS kraštų pirmininkų suvažiavime nebuvo kalbėta apie Užsienio lietuvių departamento prie URM paskelbtą „Globalios Lietuvos” strategiją, mat dokumentas PLB valdybą pasiekė tik viena diena prieš suvažiavimą. Caspersen įsitikinusi, jog šis dokumentas yra labai svarbus – būtent jis ateityje nulems PLB ir užsienio lietuvių ryšį tiek su Lietuvos vyriausybe ir kitomis valstybinėmis įstaigomis, tiek su Lietuva apskritai.

Ji mano, jog norint, kad ši strategija būtų įgyvendinta, jai turi pilnai pritarti PLB. ,,Tai, – sakė ji, – turi tapti ne užsienio lietuvių įtraukimu į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, bet jų įsitraukimu. Turime pajausti, kad tai yra mūsų strategija, o ne strategija mums.” Pasak Šveicarijos LB pirmininkės, Lietuvos valstybė negali prievarta įtraukti užsienio lietuvių dirbti savo šaliai, bet gali sukurti pagrindą, ant kurio būtų veikiama taip, kaip užsienio lietuviams atrodo teisinga ir tinkama įsijungti į Lietuvos ateities kūrimą. ,,Toks veiklos pagrindas turi būti paremtas ne kuravimu, bet partneryste”, – pabrėžė mano pašnekovė.

Nors minėto departamento pasiūlyta ,,Globalios Lietuvos” strategija dar nėra galutinis variantas ir todėl sunku ją vertinti, Caspersen nuomone, yra du kertiniai klausimai, kurie turi būti išspręsti prieš ar bent jau kartu su strategijos priėmimu ir jos patvirtinimu. Tai – pilietybės klausimas ir Lietuvos vyriausybės santykio ir bendradarbiavimo su PLB sukūrimas. ,,Būtent šių dviejų klausimų sprendimai nulems, kiek užsienio lietuvių paramos ši strategija sulauks”, – įsitikinusi ji.

Pašnekovė išsakė viltį, kad ,,Globali Lietuva” suteiks galimybę tapti vieninga ir globalia lietuvių tauta, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenančius užsienyje, jungiama bendros lietuvių tapatybės, kuriančia modernią ir pažangią Lietuvos ateitį.

Suvažiavimo metu nutarta šios strategijos klausimu išreikšti vieningą užsienio lietuvių nuomonę per PLB valdybą. Visų kraštų LB valdybos savo krašto nuomonę pažadėjo pateikti PLB valdybos pirmininkei Reginai Narušienei iki rugsėjo 1 d.