Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.

Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'.

Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!'

Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Kiti skaitiniai: 1 Kor 1, 17-25; Ps 32, 1–2. 4–5. 10–11

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jėzus ir toliau aiškina savo antrojo atėjimo aplinkybes. Šįkart Jis pasinaudoja vestuviniu pasakojimu, kuriame figūruoja dešimt mergaičių. Pusė jų yra protingos, o kita pusė – paikos. Šiuo pasakojimu Jėzus greičiausiai nori akcentuoti judėjus bei kitų tautų žmones, kurie pirmieji Jį įtikėjo. Jų svarba yra nenuginčijama. Bet kartu Jis pabrėžia ir tuos, kurie Jį atmetė ir Juo nesusidomėjo Jo pirmojo atėjimo metu.

Penkios protingosios mergaitės yra puikus tikro ir brandaus tikėjimo pavyzdys. Brandūs tikintieji, panašiai kaip ir protingosios mergaitės, turi būti pasirengę Kristaus sugrįžimui. Tuo tarpu penkių paikųjų mergaičių elgesys akivaizdžiai parodo, kad tokie žmonės nėra pasiruošę Jo sugrįžimui, o be to, jie dar bus ir netikėtai užklupti.

Taigi tikėjimas čia vaidina bene pagrindinį vaidmenį. Be tikėjimo žmogaus gyvenimas dažnai pasiduoda nuodėmei ir klaidingumui. Tokiu atveju prašymas: „Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!“, jau yra gerokai ir turbūt galutinai pavėluotas. Gebėjimas priimti išganymo tikrovę yra galutinė žmogaus asmeninės atsakomybės išraiška prieš mirtį, kuri tėra tik slenkstis Dievo Karalystės akivaizdoje. O koks kitas žingsnis? Tai tiesiogiai priklauso nuo šių Kristaus žodžių vykdymo: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Bernardinai.lt