2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vilniaus senamiesčio apsaugos zona plečiama Šeškinės kalno link

2010-08-27
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 
Šeškinė

Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Kultūros ministerijoje svarstant sostinės senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą - teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą - iš esmės sutarta plėsti apsaugos zoną šiaurės vakarinėje dalyje, ketvirtadienį skelbia ministerija.

Išplėsta apsaugos zona apims Šeškinės kalno šlaitus kartu su statomo Nacionalinio stadiono ir "Vilniaus Akropolio" teritorija.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS sakė, kad šis rengiamas planas iš esmės paveldosaugos reikalavimų negriežtina - reikalavimai bus didinami parengus dar vieną planą - paveldotvarkos projektą, - kuris, tikimasi, atsiras po metų ar dvejų.

"(Teritorijos ir apsaugos ribų planas - BNS) iš esmės labai situacijos nekeičia, tik tiek, kad patekę statiniai į apsaugos zoną turės paveldosauginius reikalavimus, kurie bus nustatomi jau pradedamu rengti kitu paveldosaugos projektu. Šitas specialusis planas dar nieko nepakeis, tačiau jau užprogramuoja, kad ateityje atsiras reikalavimai", - pasakojo A.Degutis.

"Ribų planas, kuris dabar rengiamas, nustato tik ribas, o kitas turi būti planas, taip vadinamas paveldotvarkos projektas, kuriame jau reglamentuojama kvartalais ir kiekvienam sklype, kiek galima statytis, ko negalima. Šitas planas, kuris nustatys reikalavimus, jis, optimistiškai žiūrint, manome, kad bus kitais metais, o gal dar kitais - čia priklausys nuo finansavimo", - sakė jis.

KPD direktorės pavaduotojas teigė, kad griežtinamais paveldosaugos reikalavimais nereikia "gąsdinti žmonių" - anot A.Degučio, jie daugiausia ribos statinių aukštį.

"Iš esmės tie reikalavimai bus susiję su aukštingumu - tam, kad neatsirastų aukštų pastatų, kurie užgožtų senamiestį arba vienaip ar kitaip įtakotų. Tik tiek toje apsaugos zonoje tuos pastatus lies - čia žmonėms nėra ko bijoti, kad jie automatiškai patenka po paveldo kontrole ir kad mes nieko neleisime daryti. Taip nebus", - tikino A.Degutis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?