2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vilniaus senamiesčio apsaugos zona plečiama Šeškinės kalno link

2010-08-27
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 
Šeškinė

Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Kultūros ministerijoje svarstant sostinės senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą - teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą - iš esmės sutarta plėsti apsaugos zoną šiaurės vakarinėje dalyje, ketvirtadienį skelbia ministerija.

Išplėsta apsaugos zona apims Šeškinės kalno šlaitus kartu su statomo Nacionalinio stadiono ir "Vilniaus Akropolio" teritorija.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS sakė, kad šis rengiamas planas iš esmės paveldosaugos reikalavimų negriežtina - reikalavimai bus didinami parengus dar vieną planą - paveldotvarkos projektą, - kuris, tikimasi, atsiras po metų ar dvejų.

"(Teritorijos ir apsaugos ribų planas - BNS) iš esmės labai situacijos nekeičia, tik tiek, kad patekę statiniai į apsaugos zoną turės paveldosauginius reikalavimus, kurie bus nustatomi jau pradedamu rengti kitu paveldosaugos projektu. Šitas specialusis planas dar nieko nepakeis, tačiau jau užprogramuoja, kad ateityje atsiras reikalavimai", - pasakojo A.Degutis.

"Ribų planas, kuris dabar rengiamas, nustato tik ribas, o kitas turi būti planas, taip vadinamas paveldotvarkos projektas, kuriame jau reglamentuojama kvartalais ir kiekvienam sklype, kiek galima statytis, ko negalima. Šitas planas, kuris nustatys reikalavimus, jis, optimistiškai žiūrint, manome, kad bus kitais metais, o gal dar kitais - čia priklausys nuo finansavimo", - sakė jis.

KPD direktorės pavaduotojas teigė, kad griežtinamais paveldosaugos reikalavimais nereikia "gąsdinti žmonių" - anot A.Degučio, jie daugiausia ribos statinių aukštį.

"Iš esmės tie reikalavimai bus susiję su aukštingumu - tam, kad neatsirastų aukštų pastatų, kurie užgožtų senamiestį arba vienaip ar kitaip įtakotų. Tik tiek toje apsaugos zonoje tuos pastatus lies - čia žmonėms nėra ko bijoti, kad jie automatiškai patenka po paveldo kontrole ir kad mes nieko neleisime daryti. Taip nebus", - tikino A.Degutis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Klasikas 2010-09-01 11:26

Ačiū Dievui, kad senovėje nebuvo visokių KPD, KVAD ir pn., nes Vilniaus vietoje dabar teturėtume tik aukurą ant kalno. Matote, visa kita, įskaitant ir paties KPD rūmus, juk užstotų vaizdą į tą aukurą. Kiek dar Lietuvoje karaliaus siauraprotiškas biurokratų diktatas ir kišimasis į žmonių gyvenimą bei sumanymus?

Svirplys 2010-08-30 00:38

Ar tik nėra jau šaukštai po pietų?Vienas stiklinis aukštas pieštukas jau užstoja gražų Vilniaus vaizdą. O dabar prieš jį kažkoks trintukas bekyląs. Pagal pamatų gylį turėtų būti irgi didelis. Taigi senamiestis nuo Šeškinės kalno bus patikimai uždengtas? Tokių monstrų architektams ir sumanytojams reikėtų licenzijas atimti ir apsaugoti mus nuo būsimų praradimų.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Justinas Marcinkevičius. Papasakoti gyvenimą

Knyga, jau nepalydėta reiklaus autoriaus žvilgsnio. Bet pratęsianti Justino Marcinkevičiaus poezijos gyvenimą, kalbėjimą žmogui lyg iš kokio aukštesnio žinojimo ar įgaliojimo.