Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:

Su dangaus karalyste bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: 'Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis'. Šeimininkas atsakė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!'

Taipogi tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: 'Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du'. Šeimininkas tarė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!'

Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: 'Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau savo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo'.

Šeimininkas jam atsakė: 'Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau. Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'“.

Kiti skaitiniai: 1 Kor 1, 26-31; Ps 33

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas

Jėzus vėl į mus prabyla nuostabiu palyginimu. Kiekvienas Jėzaus pasakytas palyginimas neabejotinai yra tam tikro pobūdžio pamokymas. Evangelijos palyginime minimas žmogus, iškeliavęs į svetimą šalį, greičiausiai yra turtuolis. O turtingi žmonės visais laikais pasižymėdavo kelionėmis po svetimas šalis. Taigi anas šeimininkas išdalijo dalį savojo turto tiems tarnams, kuriais jis labiausiai pasitikėjo ir kurie jam atrodė išmintingiausi.

Kiekvienas, kuriam laikinai yra patikimas turtas, tampa laikinuoju jo valdytoju, kuris kažkada turės duoti apyskaitą iš to, kiek pelno jis sugebėjo uždirbti. Evangelinio pasakojimo tarnai yra kur kas labiau kvalifikuoti už samdomus darbininkus. Šeimininkas pažinojo savo tarnus, todėl pagal jų gabumus ir padalijo jiems dalį turto. Gauto kapitalo padvigubinimas tikrai neviršijo tarnų galimybių. Tuo tarpu tasai tarnas, kuris šeimininkui grąžino lygiai tiek, kiek iš jo gavo, pasielgė maksimaliai saugiai, tačiau jis neatnešė jokio pelno. Akivaizdu, kad šiam tarnui visiškai nerūpėjo tai, kas nutiks su šeimininko turtu. Jis netgi nesiryžo tų pinigų investuoti su pačia mažiausia rizika.

Taigi tie tarnai, kurie išdrįso surizikuoti ir padidino šeimininko turtą, tai yra geri ir ištikimi tarnai, verti pasitikėjimo. Tuo tarpu tasai tarnas, kuris nieko nepadarė, tiesiog yra apatiškas ir pagedęs. Sugrįžęs šeimininkas vertus tarnus pasikvietė į savąjį džiaugsmą, o nevertasis liko be pakvietimo. Taigi, kas nori likti tamsos karalystėje, gali ten pasilikti, tačiau tas, kuris įeis į Dangaus Karalystę, – pažins laimę ir džiaugsmą.

Bernardinai.lt