2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Be savo scenos likęs Klaipėdos dramos teatras planuoja šešias premjeras

2010-08-29
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 

Dėl rekonstrukcijos savo pastato neturintis Klaipėdos dramos teatras naująjį sezoną planuoja šešias premjeras.

Pasak teatro meno vadovo Povilo Gaidžio, šiuo metu kolektyvas repetuoja ir vaidina kultūros centre "Žvejų rūmai", važinėja su gastrolėmis po Lietuvą.

"Žinoma, darbo sąlygos mus truputėlį riboja normaliam darbui, išleidimui. Juk mes neturime kur (dirbti - BNS), mes priklausomi nuo "Žvejų rūmų", kada jie mus įsileidžia, kada - ne, kadangi jie turi savų planų. Taigi, darbas nėra normalus, bet stengiamės vistiek kažkaip išsilaikyti, verstis ir statyti, ypatingai nenuolaidžiaudami pramoginiam repertuarui, kuris dabar yra truputį užvaldęs Lietuvos teatrus", - BNS sakė P.Gaidys.

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas tvirtino, kad, nors pagal planus rekonstrukcija turėtų trukti dar trejus-ketverius metus, jis pats tuo nelabai tikįs. Vis dėlto P.Gaidys sakė, kad šiemetiniai rekonstrukcijos darbai nuteikia optimistiškai.

Teatras savo sezoną planuoja pradėti rugsėjo pabaigoje su režisieriaus Jono Vaitkaus spektakliu "Mergaitė, kurios bijojo Dievas" pagal Gintaro Grajausko pjesę.

Spalio pradžioje turėtų įvykti režisieriaus Alvydo Vizgirdos spektaklio "Ei, Džiuljeta", sukurto pagal Ephraimo Kishono (Efraimo Kišono) pjesę, premjera. Spalio pabaigoje Gabrielė Tuminaitė turėtų pristatyti Carlo Goldoni (Karlo Goldonio) kūrinio "Viešbučio šeimininkė" versiją.

Po Naujųjų metų pats P.Gaidys planuoja pastatyti amerikiečių dramaturgo Josepho Kesselringo (Džozefo Keselringo) juodojo humoro pjesę "Aršenikas ir seni nėriniai".

Gintaras Varnas po Naujųjų metų ketina parodyti Henriko Ibseno "Laukinę antį", o P.Gaidys - brolių Marskų pjesę "Viskuo kaltas liokajus".

"Mes susiplanavome daug. Jeigu pavyktų tai padaryti mūsų darbo sąlygomis, būtų labai gerai. Bandome rimtą medžiagą jungti su nevisiškai pigia komedija (...) Tikslai - dirbti, statyti ir nenusileisti pigiam lygiui (...) Labai lengva tokiomis sąlygomis nuslysti į šoną", - tvirtino Klaipėdos dramos teatro meno vadovas.

Anot P.Gaidžio, praėjęs sezonas buvo sunkus, tačiau žiūrovų trūkumu teatras neturėtų skųstis. Anot jo, jaučiama, kad žmonės grįžta į teatrus.

"Normaliai, kad ir sunkiai, bet išsilaikėme. Gastroliuojame po Lietuvą, žinoma, Klaipėdos žiūrovai yra kiek nuskriausti, mes čia labai mažai vaidiname (...) Sunkiai, bet verčiamės, juk reikia gyventi", - kalbėjo meno vadovas.

Klaipėdos dramos teatro užuomazga laikomi 1935 metai, kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytas Šiaulių teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 metų pavasario, t.y. iki Klaipėdos krašto aneksijos. Po karo buvo kuriamas iš esmės naujas teatras.

1945 metų spalio 1 dieną įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Oficialus teatro atidarymas įvyko 1946 metų liepos 27 dieną K.Jurašūno muzikinės pjesės "Eglė žalčių karalienė" premjera.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį