Daugelis laikraščių smerkia kai kurių Europos šalių vyriausybių elgesį su romais (čigonais). Pastarieji traktuojami ne kaip individualūs asmenys, o vien kaip priklausantys tam tikrai niekinamai grupei. Bet tokia nuostata – neįkūnija geriausių Europos vertybių.

Pasak Pietų Švedijos dienraščio „Sydsvenska Dagbladet“, „kitaip nei raganų medžiokle šito vienos mažumos Europos Sąjungoje stigmatizavimo ir masinio išvarymo nepavadinsi. O priemonės, kurių imamasi, vis aštrėja.

Taip Italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maroni paaiškino, jog Prancūzijos griežta linija tėra italų politikos kopija. O pati Italija eisianti dar toliau.

Čia ant kortos pastatyti ne tik romai. Čia pavojuje – bendrosios Europos vertybės: žmogaus orumas, laisvė, lygios teisės“, – teigia Malmės dienraštis.

Panašios nuomonės ir Austrijos dienraštis „Salzburger Nachrichten“: „Europos Sąjungos piliečius Prancūzija išvarė, deportavo, grąžino į Europos Sąjungos šalis, kuriose jie nei saugūs, nei turi minimaliausias gyvenimo perspektyvas. Argumentai už tokią politiką liūdnai pažįstami.

Vengiantys dirbti, vagys, nusikaltėliai – tokie epitetai klijuojami čigonams apskritai, jiems nėra pateisinimo ir tuo labiau nesenos istorijos akivaizdoje jie skamba niekšingai.      

Europos Taryba Prancūzijos elgesį smarkiai užprotestavo, tačiau niekas neužkirto kelio deportacijoms“.

Pasak Bulgarijos sostinės Sofijos dienraščio „Sega“, „Paryžius siūlo riboti Bulgarijos ir Rumunijos piliečių teisę laisvai kilnotis. Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Pierre`as Lellouche`as užsiminė, kad būsimame pasitarime dėl romų padėties apie tokią izoliaciją reiktų pakalbėti.

Į susitikimą Rumunija ir Bulgarija nepakviestos, Europos Komisija taip pat ne, dėl ko pastarosios atstovas sunkiai galėjo paslėpti savo nusistebėjimą“, – rašė Bulgarijos laikraštis.      

Prancūzijos regioninis dienraštis „Charente Libre“ stipriai kritikuodamas Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy rašė, jog norėdamas laimėti balsų jis gali juos prarasti:

„Prezidentas norėjo kartu būti ir gaisrininku, ir padegėju, manydamas, jog šitaip išlaikys tobulą rinkimų laimėjimo žaidimą: tai leis užmiršti finansines aferas, kairiesiems paspęsti spąstus ir pelnytis dešiniųjų ekstremistų balsų 2012-aisiais.

Tačiau dabar N. Sarkozy nebevaldo savo paties sukelto gaisro. Šiandien jau ne tik žmogaus teisių gynimo grupės, ne tik Prancūzijos ir užsienio laikraščiai piktinasi dėl jo išsišokimų. Šiandien juo piktinasi ir jo paties konservatoriai“.

Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ rašė, jog „spaudžiamas krizės, kurios nenori taip įvardyti, bet kuri jį vis labiau tempia taupymo politikos link, taip pat apnuogintas Bettencourt finansų skandalo, N. Sarkozy griebiasi senų teatralizuotos saugumo politikos receptų.

Tai visos etninės grupės stigmatizavimas, romų be galiojančio leidimo išbūti ilgesnį laiką puolimas, taip pat ir pilietybės   atėmimas arba kalėjimo bausmės nusikaltusiųjų tėvams. Šiuo polemikos ir populizmo mišiniu jis tikisi mobilizuoti savo rinkėjus ir vėl suburti dešiniųjų stovyklos kietąjį branduolį“.

Anot Oslo dienraščio „Aftenposten“, „jokia kita Europos žmonių grupė taip nepersekiojama ir nekamuojama kaip romai (čigonai). Prancūziškoji išvarymo politika nešą gėdą visai Europai. Vasarą ir norvegų policija užsiundyta prieš romus. Žmonės, kurie įsitaiso gamtoje, vadinami nusikaltėliais. Žmonės, kurie miega kartoninėse dėžėse ar po autostradų tiltais, medžiojami kaip žiurkės. Policijos, politikų ir žiniasklaidos dėmesys visų pirma nukreiptas į etninę priklausomybę, o ne į galimą įstatymų pažeidimą“.

Ir dar apie rugsėjo pradžioje numatomą tarptautinį susitikimą Paryžiuje dėl „nelegalios imigracijos“. Vienos dienraštis „Presse“ šia tema rašė, jog „tai, kad Paryžius į jį kviečia tik atstovus šalių, kurios prieš romus imasi šiurkščių priemonių, neskamba gerai. Pažymėtina ypač tai, kad Europos Komisijos atstovų kviečiamųjų sąrašuose nėra.

Taigi žinia aiški: mes sprendžiame, kaip mes su imigrantais iš kitų Europos Sąjungos valstybių elgsimės. Ką mano Briuselis, – mums nė motais.

Vis dėlto, kad ir kaip būtų galima kritikuoti Briuselį, sprendimų dėl migracijos politikos negalima rasti ir įgyvendinti tik savavaliais atskirų valstybių žingsniais. Būtų gerai, jei kitos Europos Sąjungos valstybės, sakysim, belgiškoji Europos Sąjungos vadovybė, prancūzams tai primintų. Būtent tuo, kad Paryžiaus susitikime nedalyvaus“.     

Kitame straipsnyje Sofijos dienraštis „Sega“ pažymėjo, jog „Prancūzija dabar reikalauja, kad Bulgarija ir Rumunija prisidėtų kaip savotiškas filtras į Šengeno erdvę. Romai ir kiti, neturintieji vidutinių europietiškų pajamų, būtų sustabdomi dar prieš išvykimą.

Šiuo reikalu atitinkami ministrai sudarė „norinčiųjų koaliciją“ iš kelių Vakarų Europos šalių. Tuo būdu aplink Prancūziją susidarytų užtvara, kad į Prancūzijos teritoriją nepatektų ir nesugrįžtų jokie romai“.

Prahos dienraštis „Hospodarske Noviny“ teigė, jog „pakvietimo negavo ir Slovakija, nors ir ji imasi ginčytinų priemonių prieš romus. Jau šią savaitę žmogaus teisių gynėjai vėl kėlė susirūpinimo dėl naujos sienos rytų Slovakijos Michalovce, kuri romus turėtų atskirti nuo jų „baltaodžių“ bendrapiliečių.

Dauguma slovakų išvis neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis romai gyvena: skurde, be vandens, be dujų ir be elektros. Tokių gyvenviečių yra arti septynių šimtų“, – rašė Čekijos sostinės verslo dienraštis.

Mykolas Drunga