Nauji „Mindaugo gatvės Maximos“ planai stumia Vilniaus miesto Naujamiesčio rajono gyventojus į kampą. Centrinėje Vilniaus miesto dalyje įsirengę vieną didžiausių prekybos centrų, „maksimiečiai“ nepasisotino. Jie prie pat gyvenamųjų namų langų planuoja įrengti dengtą automobilių stovėjimo saugyklą. Tuo tarpu, kitame, šalia „Maximos“, sklype UAB „Statybų linija“ pasigviešusi iš Mindaugo vidurinės mokyklos žemės gabalą, taip pat žada pastatyti aukštuminį pastatą, kuris gerai matysis iš svarbių Vilniaus senamiesčio vietų.

Maximos prekybos centras - ne vietoje

Greta Mindaugo gatvės „Maximos“ kūpsantis daugiabučių namų guotas jau anksčiau duso nuo visą parą dirbančio prekybos centro. Pirmyn ir atgal nuolat zujantys automobiliai, rampos dundėjimas nuo prekes atvežančių krovininių mašinų, skylinėjančios namų sienos, tarša bei triukšmas buvo ir yra nuolatiniai Algirdo gatvės gyventojų palydovai. Net poilsio dienomis nėra ramybės. Bet čia dar ne viskas. Neužilgo kiemą, kuriame iki šiol buvo saulė, aklinai užstos dvylikos metrų aukščio antžeminis automobilių stovėjimo garažas. Taigi, kieme saulės atokaitą galima bus pamiršti.

Buvęs vienas ramiausių centrinės Vilniaus dalies rajonų su apžvalgos aikštele į Senamiestį, dabar apgultas įvairiausio transporto. Jau niekas nesiaiškina kodėl pačiame miesto centre, Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, atsirado vienas didžiausių „Maximos“ prekybos centrų. Dabar kovojama dėl kiekvieno metro. Maksimiečiai kuo daugiau užstatyti, gyventojai – apginti savo gyvybiškai svarbią gyvenamąją erdvę.

Nors pasak, Žaliųjų judėjimo aktyvistės Janinos Gadliauskienės, visuomenės sveikatos centras nustatė įvairialypę taršą ir rekomendavo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau Vilniaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas į tai neatsižvelgė, leido statyti uždarą automobilių stovėjimo saugyklą.

Gyventojai nesnaudžia

Algirdo gatvės gyventojai ilgą laiką kentę triukšmą ir automobilių išmetamųjų dujų smarvę, netyli. Jie rašo raštus, dalyvauja svarstymuose bei atakuoja politikus.

„Mes turime visus reikiamus kontaktus ir palaikome ryšį su tais, nuo kurių priklauso šio projekto likimas“, sako Gina Meškauskienė – aktyvi gyventojų atstovė. Ji inicijuoja skundus, renka informaciją ir gilinasi į įstatymų bei teisės aktų reikalavimus. „Dėl planuojamos statybos senamiesčio apsaugos zonoje, taršos didėjimo ir saulės šviesos insoliacijos, kuri pagal normatyvus, turi bent dvi su puse valandos nenutrūkstamai pasiekti gyvenamų patalpų langus, jau buvo beveik pavykę sustabdyti statybai leidimą“, - porina moteris. Tačiau buvo pasinaudota apskričių griūtimi ir buvusio apskrities viršininko A. Macaičio pasirašytas raštas, liko neatšauktas.

Algirdo gatvės gyventojai pasakodami savo bėdas jaučia didelį kartėlį Vilniaus savivaldybės valdininkams, kurie, jų manymu, derindami detaliuosius planus, vykdant viešą svarstymą beveik atvirai tarnauja „maksimiečiams“.

Už sklypą – mokyklos renovacija

Kebli situacija ir su Algirdo g. 12 sklypu. Nors šiuo adresu esantis senovinis pastatas atrodo neblogai, tačiau UAB „Statybų linija“ suplanavo jį nugriauti ir jo vietoje pastatyti 24 m aukščio komercinės gyvenamosios paskirties statinį. Statybų bendrovė įsigijo ne vieną sklypą, tačiau pritrūkus ploto infrastruktūrai, atsirėžė dalį Mindaugo vidurinės mokyklos teritorijos. Už žemę pažadėjo atlikti mokyklos remontą ir renovuoti likusią aikštyno dalį. Iš pasirašytų raštų matyti, kad šitame reikale tarpininkavo Vilniaus apskritis. Kodėl iki šiol nėra įteisintos mokyklos ribos, raštai nutyli. Nors sakoma, kad mokyklos naudojamas valstybinės žemės sklypas yra inventorizuotas, tačiau jo ribos nėra patvirtintos. Sklypas nėra perduotas mokyklai naudotis. Gali būti, kad ateityje Senamiesčio apsaugos zonoje esanti brangi žemė, pereis į privačias rankas. O mokyklos -paprasčiausiai neliks.

Mokyklos teritorija užteršta

Gal dėl nusavinimo paskatų pradėta kalbėti apie būtinumą ištirti Mindaugo vidurinės mokyklos teritoriją. Gyventojams pateikta informacija, kad nuo sovietiniais laikais veikusių gamyklų ši vieta užteršta naftos produktais bei sunkiaisiais metalais. Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Ivinskienė aiškina, kad mokyklos teritorijos grunte galima rasti visų Mendelejevo lentelėje esančių elementų. Pasak, specialistės, Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra pritarusi šios teritorijos išvalymui, bet tam reikėtų gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų (1,8 mln. litų iš ES ir 330 tūkst. lt. - iš savivaldybės). Apie teritorijos užterštumą sunkiaisiais metalais patvirtina ir geologai.

Gyventojų nepaisoma

Šalia planuojamo statinio gyvenančią Danutą Rynkiewicz , Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto plėtros komisijos narę, neramina tai, kad jei šioje vietoje statyba bus įgyvenama pirmiau nei išvalyta teritorija, gali sukelti tragiškų padarinių. Tačiau, moters pastebėjimu, joks poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas. „Statybų linija“ nesiskaito su jokiais gyventojų argumentais, ir net pasiekia, kad viešų svarstymų „su visuomene“ protokoluose būtų užfiksuota, jog pretenzijų iš gyventojų pusės nėra“, - sako D. Rynkiewicz. Gyventojai taip pat baiminasi, kad UAB „Statybų linija“ prieš pradedant statybą neištirs grunto. Nors posėdžių protokoluose „Statybų linija“ įsipareigoja atlikti reikiamus teritorijos geologinius tyrimus. Tačiau per dvejus metus jokie tyrimai neatliekami. Tuo tarpu, šiai teritorijai būdingas birus, paslankus gruntas. Todėl, neatsakingai vykdant statybą, šalia esančius namus gali ištikti toks pats atvejas, koks prieš porą metų ištiko Vilniaus senamiesčio Šiaulių gatvės gyventojus. Tuomet į iškastą pamatų duobę įgriuvo šalia esantis pastatas.

Vietoje aukštuminių statybų - želdiniai

Išklausius gyventojų skundus ir susipažinus su raštais matosi, kad daugiausia dėmesio skiriama socialiniams, aplinkos apsaugos klausimams. Tačiau nekreipiama dėmesio kokioje svarbioje Vilniaus miesto vietoje yra aptariamos situacijos. Vilniaus miesto Bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniuose pasakyta, kad Mindaugo ir Algirdo gatvės yra Senamiesčio apsaugos zonoje, kur veikla itin griežtai reglamentuota. Galima tik namų restauracija, atstatymas nekeičiant esamo užstatymo tipo ir aukštingumo. Šiame svarbiame Vilniaus miestui dokumente pažymima, kad šitoje vietoje turi būti atkuriami želdynai.

Tuo tarpu, UAB „Statybų linijos“ bendrovės suplanuotas statinys aiškiai matytųsi iš Vilniaus pilių rezervato ir kartu su Savanorių g. 1 statiniu sudarytų dar vieną architektūrinę kalvą, architekto A. Nasvyčio svajonę, kuri buvo įgyvendinta dešiniajame Neries krante.

Valdininkai sukruto

Gyventojų aktyvumas neliko be atsako. Kultūros paveldo departamentas suskubo sudaryti komisiją, kuri įvertins planuojamo pastato Algirdo g. 12 įtaką kultūros paveldui ir iki rugsėjo 17 dienos pateiks išvadą. Tuo tarpu, Nacionalinė žemės tarnyba, kuri perėmė iš Vilniaus apskrities administracijos visus įgaliojimus, neseniai atšaukė A. Macaičio leidimą Mindaugo g. 11 statyti uždarą automobilių stovėjimo saugyklą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras net užsimena, kad dėl „Maximos“prekybos centro veiklos reikėtų pakartotinai atlikti oro taršos ir triukšmo tyrimus. Bet vieną dieną pažadėję, kitą - jau suabejoja. Mat, bijo, kad jų atliktus tyrimus pasitikrins patys gyventojai savo įsigytais prietaisais. Taigi, kas vertingiau žmogaus sveikata, Vilniaus senamiestis ar biznis iš naujo spręs valdžios atstovai, o gyventojai, užkrėsti pilietiškumo bacila, nesiruošia pasiduoti. Gali būti, kad tokiu būdu gims dar viena pilietiška bendruomenė. Ir tai yra geriau negu pasyviai stebėti ir viskuo piktintis.