Lietuvos rinktinės žaidėjas Deimantas Žemaitis: „Įmušęs įvartį, spėji tik pakelti ranką džiaugdamasis".

Bernardinų socialinio centro darbuotojas Deimantas Žemaitis liepos mėnesį  Lietuvos komandoje žaidė tarptautiniame Benamių futbolo turnyre „OTTO CUP 2010“, Vroclave, Lenkijoje.

„Sporčiuko“ skiltis nusprendė atidžiau pasidomėti, koks turnyras ten vyko, paprašė pasidalyti įspūdžiais ir papasakoti apie galimybes, kaip tokias iniciatyvas perkelti į Lietuvą. Juolab kad rugsėjo 4 dieną 16 valandą sostinės Jėzuitų gimnazijos stadionėlyje vyks mažojo futbolo turnyras Bernardinų taurei laimėti, prie kurio organizavimo prisideda ir mano pašnekovas.

Taigi, liepos 10–11 dienomis Vroclave įvyko Benamių futbolo turnyras. Kaip kilo pati idėja nukeliauti į tą renginį?

Tiesiog man pasiūlė. Kaune yra įsikūręs futbolo klubas „Feniksas“. Ten susibūrusių žmonių deklaruojamas tikslas – sportu suvienyti ir padėti integruotis į visuomenę žmones, priklausomus nuo psichoaktyvių medžiagų (vaistų, alkoholio, narkotikų). Jų atstovai ir pakvietė.

O kaip su tuo klubu esi susijęs jūs, Bernardinų socialinio centro darbuotojas?

Kai kūriau Bernardinų futbolo komandą, prie šios iniciatyvos prisijungė ir Andžejus Markovskij, dirbantis kalėjimų reabilitacijose. Nutarėm steigti jungtinę komandą. Kadangi mūsų pavadinimas – „Bernardinai“, o jų – „Liber continents“, tad suvieniję jėgas, dabar esame pasivadinę LPK „Liberna“. Propaguojame ne tik futbolą, tai apskritai laisvalaikio praleidimas priklausomiems žmonėms. Turime ir interneto puslapį. Kol kas dar tebesikuriame. Tačiau jau surinkę komandą dalyvavome Vilniaus rajono pirmenybėse.

Ir kaip sekėsi?

Pradžioje prastokai, užėmėme 8-ąją vietą. Paskui Turgeliuose organizavome Šalčininkų rajono pirmenybes su mokyklos kolega Janu. Ten jau sekėsi neblogai – užėmėme 6-ąją vietą. Komandai besikuriant kreipėmės į „Feniksą“. Radau jų svetainę internete – parašiau jiems laišką. Jie su džiaugsmu atrašė. Susitikome, pažaidėme vieną, antrą, trečią kartą. Taip ir užsimezgė ryšiai. Paskui paskambino iš to klubo, sako: „Rugsėjį vyks Benamių pasaulio čempionatas Brazilijoje – ar turite vartininką?“ Būtų gerai, kad jis prisijungtų prie Lietuvos rinktinės, kurios branduolį sudaro „Fenikso“ žaidėjai. O vėliau paskambino jau man tiesiogiai ir mane pakvietė. Prieš Pasaulio čempionatą pasiūlė pradėti nuo turnyro Vroclave. Taip ir išvažiavome ten.

Galbūt pereikime prie paties Benamių (vadinamojo – gatvės) futbolo „formato“ – kuo skiriasi šio žaidimo taisyklės nuo „didžiojo“ futbolo propaguojamų?

Lietuvos futbolo rinktinė Benamių futbolo turnyre „OTTO CUP 2010“ Vroclave, Lenkijoje

Komandą sudaro aštuoni žmonės, keturi – aikštelėje. Aikštelės matmenys – 26x14 metrų [plg., krepšinio aikštelė – 28x15 m]. Ji apjuosta užtvarom, vartai įmontuoti į užtvaras, jų aukščio. Maždaug 1,5 m, ilgis – 4 m. Rungtynių trukmė: du kėliniai po 7 minutes, nestabdant laiko. Pauzės tik tada, kai kamuolys išlekia už užtvaros arba skirtas kampinis. Jeigu užribis – išmeta ranka, nuo žemės negali kelt aukščiau peties, ir vartininkas negali išmetinėti kamuolio aukščiau dubens. Įvartį įmušus, nėra jokių pauzių, vartininkas gali čiupti kamuolį ir iš karto mesti jį į žaidimą. Kol kiti džiaugiasi, gali įmušti įvartį. (šypsosi)

Tai pasidžiaugti laiko nelabai lieka, ar ne?

Ne, nėra. Gali ranką pakelti – tik tiek spėsi.

O teisėjai ką veikia?

Yra trys teisėjai. Vienas – aikštės, du – šoniniai. Jų tiek reikia, kad stebėtų dar vieną dalyką: iš vartininko aikštelės (maždaug 4x3 m ) vartininkui negalima išeiti, o į jo aikštelę niekas negali įeiti. Jei vartininkas išeina iš aikštelės, skiriamas baudinys, jeigu žaidėjas įeina į vartininko aikštelę – taip pat pražanga.

Kaip mušamas baudinys?

Kamuolys padedamas aikštelės centre, jį žaidėjas pasiritina į priekį, ir mušti kamuolį galima tik vienu lietimu, jo negali nei stabdyti, nei kitaip.

Per pirmąsias rungtynes, kai buvome nepripratę prie tų taisyklių, su bičiuliu Jaroslavu uždirbome bene 3 baudinius. Ir pralaimėjom. Tai galėjo būti vienas iš pralaimėjimo veiksnių. Žaidžia keturiese: vienas – vartuose, du gynėjai ir vienas puolėjas. Tiesa, puolėjai negali grįžti į gynybą. Per centro liniją jis pereiti į savo aikštės pusę negali. Tad yra taip, kad gynyboje žaidžia dviese, o puola trys.

O kortelės už pražangas skiriamos?

Už šiurkštų žaidimą yra įspėjimai. Geltona – už šiurkštų žaidimą, raudona – už labai šiurkštų žaidimą arba šnekas su teisėju. Raudona kortelė reiškia pašalinimą iš aikštės dviem minutėms. Kaip ledo ritulyje. Jeigu tave pašalino, dvi minutės iš septynių jau reiškia daug – rungtynės jau beveik pralaimėtos.

Kaip pavyko turnyre Lietuvos komandai su tomis taisyklėmis dorotis?

Rungtynių įkarštyje...

Tai šįsyk Vroclave nelabai pasisekė [tinklalapio www.fkfeniksas.lt duomenimis, pralaimėta Lenkijos rinktinei 4:6 (ši rinktinė tapo turnyro nugalėtoja),Vroclavui 4:6, Varšuvai 5:7, Vengrijai 4:7 ir nugalėta Belgija 4:2, Gdanskas 5:2, Austrija 11:3].

Šiaip lietuviai laikomi stipriais, yra dalyvavę Pasaulio čempionatuose Australijoje ir PAR, kituose tarptautiniuose turnyruose. Jau turi ir pasiekimų – yra dukart laimėjusi Europos Benamių čempionatą, 2009 m. netgi laimėjo „Cape Town“ taurę Kopenhagoje surengtame Pasaulio Benamių čempionate. Tačiau pagal reglamentą kasmet reikia keisti komandos sudėtį, tie patys žaidėjai kasmet dalyvauti negali. Tad šiemet ir aš kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais vyksiu žaisti į Pasaulio čempionatą Rio de Žaneire, Brazilijoje.

Kaip sekėsi žaisti Lietuvos komandoje?

Žaidžiau prieš Lenkiją, taip pat atkrintamosiose prieš Austriją, Vengriją. Pirmosios rungtynės buvo sunkios – daug įtampos, nerimo, perdegimo, juk norisi gerai sužaisti... Labai daug naujos informacijos, ir aikštelės ribų neperžengti, ir tikslų perdavimą atiduoti, ir gerai sužaisti, gintis, nedaryti klaidų. Jaudulys sulėtina viską. Bet pavyko persilaužti, nors rungtynės sunkios, lenkai žaidžia fizine jėga paremtą futbolą. Tad aš dirbau tik gynyboje, jau po dviejų minučių man pakirto  kojas ir rankas... O paskui įsižaidėme. Beje, Jaroslavui iš „Libernos“ gerai sekėsi ginti vartus. Vėliau nerimo buvo vis mažiau, atsirado daugiau azarto...

O kuri iš taisyklių buvo keisčiausia?

Keisčiausia, kad negalima įžengti į aikštelę prie vartų. Net jeigu aš noriu tik perbėgti, negaliu įžengti, reikia bėgti aplinkui. Kamuolį galiu perduoti, bet pats turiu bėgti aplinkui – tai labai keista. Laikymasis už užtvaros tik viena ranka – keista. Visą laiką norisi dviem kabintis.

Ir apskritai reikia stipraus fizinio pasirengimo ir vienodos sudėties. Nes aš galiu iš visų jėgų padirbėti minutę kitą, bet paskui turiu keistis, kad įeitų kiti.

Atrodytų Benamių čempionate dauguma turėtų būti mėgėjai, bet ir tas fizinis pasirengimas labai svarbus?

Be abejo, juk tai gatvės futbolas. Bet gatvės futbolą irgi galima žaisti profesionaliai. Tuo užsiimantys žmonės ir kamuolį kitaip valdo. Tarkim, paplūdimio futbole kamuolį stengiamasi nuolat mušinėti „ant kojos“, nes per smėlį kamuolio nepasivarysi. Čia irgi yra niuansų – nelabai pasivarysi, juk aikštelė maža, žaidimas organizuojamas perdavimais, per jų tikslumą, kamuolio blokavimą.

Amžiaus grupių tokiuose turnyruose turbūt nėra?

Ne, amžiaus grupių nebuvo. Tai – socialinis renginys. Jame dalyvauja visi socialinių problemų turintys žmonės. Į šį renginį atvyko ir sporto veteranų, ir priklausomų nuo narkotikų (pastarieji dažniausiai būna jauni), ir nuo alkoholio – tie vyresni, taip pat dalyvavo ir buvusių benamių, bedarbių ir taip toliau.

O kokia turėtų būti čempioniška komandos sudėtis?

Centrinėje Vroclavo aikštėje prie fontano...

Labai sunku pasakyti. Gali žaisti ir į socialinį renginį paimtas profesionalus žmogus. Tai kiekvienos komandos asmeniniai reikalai. Šiaip niekas nieko ten neklausia.

Pats Benamių čempionato tikslas yra ne tik priklausomų žmonių reabilitacija, bet ir tremtiniai, ir bedarbiai, buvę sportininkai, kurie turi problemų dėl alkoholio, narkotikų ir panašiai. Būna netgi tokių pavyzdžių – buvusį sportininką pakvietė į tokį renginį, jis ten užmezgė ryšius ir gavo darbą – treniruoti vaikus, tarkim, Škotijoje. Yra netgi pavyzdžių internete. Netgi žymaus Edinburgo „Hearts“ klubo struktūroje yra tokių žmonių. Tad galimybė padėti yra vienas iš renginio tikslų. Kitas dalykas – parodyti, kad gali gyventi kitaip. Žmonės, užsukę į socialinį renginį, sužino, kas ten vyksta.

Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kaip atrodo paties turnyro organizavimas?

Nelabai turiu su kuo palyginti, nebent su krepšinio varžybomis. Kiek teko būti tokiuose renginiuose, lenkų organizavimas labai geras. Yra ir komentatorius, varžyboms atiduota centrinė miesto aikštė prie katedros, viskas rodoma dideliame ekrane, pastatytos tribūnos.

Tarp varžybų turite pusantros valandos – ką per jas veikiate?

Pastatyta palapinė – vaisvandeniai, vaisiai, mineralinis vanduo, paprastas vanduo. Pietus atveža į tą katedros aikštę. Ir vietiniai bomžiukai ėjo. Juk tai – socialinis renginys... Kai jau neša perpardavinėti, tada jau varo lauk. Šiaip visi geranoriškai nusiteikę, dalijasi. Yra medicininis aprūpinimas.

Keista, atrodytų, Benamių futbolo turnyrui surentei vartus, susiradęs lygesnę pievą, išmetei kamuolį, ir žaidžia visi...

Kai lietuviai dalyvavo atvirajame Rusijos čempionate, kažkuriame jų laikraštyje išėjo straipsnis „Litovskije bomžy prijechali na džipach“ [„Lietuvių benamiai atvažiavo džipais“] (juokiasi). Tas įsivaizdavimas labai skiriasi. Man tie renginiai daugiau siejasi su priklausomybę nuo įvairių svaigiųjų medžiagų turinčiais žmonėmis. Kaip yra kitiems, aš tik įsivaizduoju. Priklausomam žmogui reikia laisvalaikį praleisti, per tai jis atsiskleidžia. Svarbu ir komandinis žaidimas, susitaikymas su pralaimėjimu, pergalės džiaugsmas, atsakomybė, daugelis kitų dalykų. Aš per sportą ir gyvendamas daug imu iš tų komandinių žaidimų. Ir pats bendravimas ten labai nuoširdus, visi savi.

Žiniasklaida tam dėmesio skiria?

Lietuviams Vroclave žiniasklaidos dėmesio netrūko

Lietuviai filmavo – rengia dokumentinį filmą, o lenkai netgi finalą rodė per kažkurį savo kanalą. Atrodo, filmavo ir austrai, belgai.

O nakvynė?

Viskas apmokėta. Visas dvi dienas garantuojamas išlaikymas, išskyrus atvykimo išlaidas. Išskyrus tas komandas, kurios turi savo rėmėjų.

Daug remiančiųjų?

Lenkijoje tokių yra. Socialinis renginys yra labiau labdaringas, o ne pasipelnymo. Lenkams, danams, olandams tokie renginiai gerai pavyksta, nes jie organizuoja, žiūrėdami į priekį – ne išsyk ieško pelno, bet stengiasi matyti, kaip tai veiks šalies ekonomiką paskui. 

Turite omenyje socialinius dividendus?

Taip. Nevogs, negers, gaus darbo, mokės mokesčius ir panašiai. O jei Lenkijoje kitaip organizuojama ir organizuojama daugelį metų, matyt, tai pasiteisina. Danai turi priklausomųjų lygą. Olandai šį rugpjūtį organizavo Olimpines žaidynes. Rusija taip pat pakankamai rimtai žiūri į tokią veiklą.

Iš socialinių renginių, susijusių su sportu, artėja Bernardinų taurės turnyras. Gal papasakotumėte apie jį plačiau?

Pirmą kartą tokį turnyrą surengėme pernai Užupio stadione, skirtame priklausomų žmonių subūrimui, vaikų įtraukimui, pasikvietėme ir Užupio menininkų. Pagrindinis tikslas – bendravimas, komandinė veikla – kad sekmadienį galima praleisti futbolo aikštelėje, o ne kur nors kitur. Juk priklausomi turi bėdų su laisvalaikio leidimu. Jie nežino, ką veikti, ir iš nuobodulio prisigalvoja įvairiausių veiklų, kurios įtraukia atgal į vartojimą (šokių klubai ir pan.). Kadangi esu socialinis darbuotojas, tai žinau, kaip jiems sunku planuoti. Tačiau efektyvus laisvalaikio praleidimas duoda rezultatų. Ypač narkomanams, kurie labai nori judesio – geriau nerytų visokių raumenis pučiančių anabolikų, o eitų į aikštelę...

Taip atsiskleidžia labai daug žmonių. Vienas gali būti tylus, ramus, o aikštelėje pamatai, kad jis agresyvus, kitas – dar kitaip. Formuojami socialiniai įgūdžiai: bendravimas, komandinis darbas, pagalbos prašymas, palaikymas, supratimas ir panašiai. Daug tokių dalykų pamatoma per komandinį žaidimą.

Tad Bernardinų taurė yra įkvėpta to pirmojo turnyro sėkmės?

Tribūnose buvo matyti ir trispalvė

Taip, mes daug šnekėjome, kad stengsimės daryti tęstinį renginį – kasmet suburti žmones, pasidžiaugti, pajudėti. Turnyras įvyks rugsėjo 4 dieną, šeštadienį, 16 valandą Vilniaus jėzuitų gimnazijos stadionėlyje. Tai bus mažojo futbolo turnyras. Penki prieš penkis, du kėlinukai po dešimt minučių. Reglamentas priklausys nuo komandų skaičiaus. Pernai kvietėme tris komandas – Užupio gimnaziją, Užupio menininkus ir „Liberną“. Trys komandos – trys prizinės vietos. Benamių futbolo čempionatuose irgi nebūna pralaimėjusių, apdovanojami visi. Socialiniame renginyje pralaimėtojų nėra. Net už šeštąją ar devintąją vietas gaunami medaliai. Žmogus yra vertybė, jei jau atėjo į tą renginį.

Kokias komandas kviečiate šiemet?

Kviečiame Vilkpėdės reabilitacijos centrą, Meikštų reabilitacijos centrą, reabilitaciją „Veržuva“, Vilniaus priklausomųjų komandą „Liberna“, Kauno „Feniksą“, Jėzuitų gimnazijos mokinius, Turgelių kaimo bendruomenę (jie yra tarsi mūsų socialiniai partneriai, padedantys priklausomiems žmonėms integruotis į normalų gyvenimą). Varžybos truks 4-5 valandas. Per valandą po trejas varžybas. Apdovanosime visus, laukiame žiūrovų.

Prisidedame prie raginimų atvykti, linkime sėkmės organizuojant turnyrą ir smagių įspūdžių rugsėjui baigiantis Pasaulio benamių čempionate Rio de Žaneire!

Nuotraukos – iš FK „Feniksas“ archyvo.

Klausinėjo Antanas Šimkus