2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Dokumentininkas Robertas Verba ir jo filmai – knygoje „Nuo pradžios pasaulio“

2010-09-01
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Rūta Oginskaitė. Nuo pradžios pasaulio: apie dokumentininką Robertą Verbą. – Vilnius: Aidai, 2010. – 398 p.

Rūtos Oginskaitės knyga „Nuo pradžios pasaulio“ pasakoja apie dokumentininką Robertą Verbą (1932–1994), operatorių ir režisierių, kurio filmai „Senis ir žemė“ (1965), „Čiutyta rūta“ (1968), „Šimtamečių godos“ (1969), „Šventėn“ (1970) laikomi lietuvių poetinės dokumentikos viršūnėmis, epochos pradžia. Tai pirmoji knyga apie lietuvių dokumentikos asmenybę.

„Ar Dievas yr? Nėra?! Su ja susišnekėti nemožna!“ Šitą senučių pokalbį, – kai viena aktyviai klausinėja ir komentuoja, o kita flegmatiškai tyli, – cituoja visi, kas tik pažiūri Roberto Verbos filmą „Šimtamečių godos“ (1969). Šio ir kitų šešių Verbos filmų įrašai – diske, pridėtame prie knygos „Nuo pradžios pasaulio. Apie dokumentininką Robertą Verbą“ („Aidai“, 2010).

Verba buvo iš tų dokumentininkų, kuriems kino kamera – jų esybės dalis, jų akys, širdis. Sukurti praėjusio amžiaus antroje pusėje, Verbos filmai gyvena ilgiau už savo autorių. Režisieriaus Audriaus Stonio nuomone, „tai pati švariausia dokumentika. Man niekas nei apie praėjusį laiką, nei apie žmones tiek daug nepasakė, nors tiesioginės informacijos tuose filmuose kaip ir nėra“. Režisieriui Arūnui Mateliui Robertas Verba yra „vienas gražiausių šalies menininkų, genijus“. Gausiai iliustruotoje knygoje „Nuo pradžios pasaulio“ – gandai ir nuomonės, filmų gamybos istorijos, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su Robertu Verba, kur jis pats atsakinėja į klausimus, kuriuos kadaise kėlė savo filmuotiems Lietuvos šimtamečiams.

Tai ketvirtoji Rūtos Oginskaitės, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkės knyga. Autorės interesų sritys – teatras, opera, dokumentinis kinas, bet iš esmės – kūrėjų portretai. Nuotykių ir intrigų kupina monografija apie operos solistę „Aleksandra Staškevičiūtė“ („Vaga“,1991). Knyga „Teatras be pasakų“ („Tyto alba“, 2000) – apie novatorišką teatrą vaikams, o iš tikrųjų, apie tėvus ir vaikus. „Nes nežinojau, kad tu nežinai. Knyga apie Vytautą Kernagį“ („Tyto alba“, 2009) pačių skaitytojų pripažįstama visos kartos biografija. Naujausioje knygoje „Nuo pradžios pasaulio“ („Aidai“, 2010) per Roberto Verbos gyvenimą ir kūrybą atsiveria lietuviško kino istorijos dalis, o joje – ir kino žmonių tikėjimas, kad savo filmais jie gali pakeisti pasaulį, išsaugoti tautos vertybes, ir neviltis, kai cenzoriai geriau už režisierius žino, kokie kadrai būtini jų filmams, o kokie draudžiami.

Leidyklos „Aidai“ išleistoje knygoje „Nuo pradžios pasaulio“ rašytojas ir scenaristas Grigorijus Kanovičius, prisimindamas Roberto Verbos kūrybą, pasakojo: „Aš manau, kad mažai tautai reikia didelio džiaugsmo. Kartais jo trūksta. O Verba... tegu jo filmai nebuvo plačiai rodomi, tačiau jis bent mažoje teritorijoje – kino studijoje Birutės gatvėje – pasėdavo jausmą, kad čia yra Lietuva, ir štai kokie jos žmonės. Ir už tai jam ačiū“. Kanovičius buvo pirmojo Verbos filmo „Senis ir žemė“ scenarijaus bendraautorius, rašė scenarijus dar porai Verbos filmų, o knygą „Nuo pradžios pasaulio“ jis pavadino „tikru paminklu Robertui Verbai, talentingam žmogui“.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Hansas Joachimas Morgenthau. Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos.

„Politika tarp valstybių“ – jau klasika tapęs autoriaus veikalas, kuriame pateikiama tarptautinių santykių teorija, pristatanti ir pagrindžianti realistinės valstybių politikos nuostatas.