http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/49676

Lk 4, 38–44 „Tu Dievo Sūnus!“

2010-09-01
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos. Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Tuojau atsikėlusi ji galėjo jiems patarnauti.

Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją.

Dienai išaušus, Jėzus nuėjo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų. O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“. Ir jis skelbė [žodį] Judėjos sinagogose.

Kiti skaitiniai: 1 Kor 3, 1–9; Ps 33


Evangelijos skaitinį komentuoja s. Vitalija Fedaravičiūtė PAMI

Vakarykštė Evangelija apreiškė mums Jėzų, kaip turintį galią sutramdyti šėtoną, išvaduojant apsėstąjį, o šiandien pasakojama apie ligos sutramdymą, kas Jėzaus laikais buvo taip pat laikoma šėtono veikimo apraiška. Jėzus viešpatauja virš visų blogio darbų.

Iki šiol savo viešojoje veikloje Jėzus pasirodydavo sinagogose, o dabar veiksmas persikelia į namus. Namai – tai intymi erdvė, kur nekviečiama bet kas, o jei juose apsilanko koks nors garbingas asmuo, tai didelis išaukštinimas visai šeimai. Anuomet visuomenė, galima sakyti, buvo šeimyniška: visas miestelis ar miesto kvartalas žinojo, jei kas nors vykdavo vienuose namuose. Aišku, kaimynai žinojo apie žvejo Simono uošvės ligą, taip pat nuo akylų jų akių nenuslėpsi ir gydytojo, kurį namiškiai pakvietė pagalbon. Jėzus „sudraudė karštligę ir toji liovėsi“ – tiek pasakoma apie patį gydymo procesą. Moteris sugrįžta prie įprastinės veiklos.

Ši žinia – tarsi antras vandens ratilas, nuvilnijęs per visą miestą su žinia, kad tas Jėzus – tikrai Dievo pateptas žmogus, taip lengvai triuškinantis piktojo veiklą. Ryte sinagogoje jis išvadavo apsėstąjį, dieną atėjo į Simono namus, kad išvaduotų karštinės kamuojamą jo uošvę, o „saulei leidžiantis“, kaip pažymi Evangelija pagal Luką, visi, kas tik tame mieste kentė nuo įvairiausių varginimų, susirinko prie Jėzaus. Ir jis visus juos gydė, o demonai nesiliovė, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jėzus juos draudė, nes žmonės dar nebuvo pasiruošę priimti jį kaip Mesiją, panašiai kaip ir Nazareto gyventojai. Jie dar buvo pernelyg įtakoti įvairiausių mitų apie tai, koks turi būti Mesijas, jiems dar daug ko reikėjo iš Jėzaus išmokti, patirti ir suprasti, kad ne iš žemiško jungo Mesijas turi vaduoti savo tautą, bet iš šėtono vergijos. Antroji pamoka – Kafarnaumo gyventojams – pasirodė kur kas sėkmingesnė, nei pirmoji gimtajame Nazarete...

Tegu ši pamoka padrąsina mus atnešti visus savo vargus, ligas ir negales prie Jėzaus, kad kovoje su tamsos galybėmis neliktume vieni ir pralaimėję. Pasikartosiu: tebūnie tikėjimas, ypač sunkumuose ir prieštaravimuose, mūsų laisvos valios apsisprendimas, kurį sustiprina ir patvirtina akivaizdžios Dievo veikimo patirtys mūsų kasdienybėje.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai