Remigijus Pačėsa. Peiliukas prie nuotraukos prikabintas todėl, kad grandinė prikabinta prie bokalo.1992

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, po pertraukos į Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) parodos „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ ekspoziciją sugrįžta ekskursijos su kuratorėmis, o į auditoriją – dokumentinių filmų programa. Nuo rugsėjo 3 d. NDG Edukacijos centras kviečia į susitikimus su fotomenininkais, parodos „Nuobodulys“ dalyviais. Susitikimai vyks kas savaitę, penktadieniais, 17.00 val.

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) kuratorė Laima Kreivytė ves ekskursiją po parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas". Ekskursijos metu bus pristatyta parodos idėja ir keliami klausimai: kaip keitėsi moters vaizdinys ir koks jo santykis su skirtingomis ideologijomis; kodėl taip mažai vaizduojama konkrečių moterų, tačiau moters figūra dažnai tampa gyvybės metafora, motinystės simboliu, tautos alegorija, grožio objektu ar darbo žmogumi? Plačiau bus aptartos svarbiausios teminės grupės: „Didvyrės ir herojės“, „Socialiniai kūnai“, „Privačios erdvės“, „Moteris-puošmena“ ir „Dekonstruota“.

Siekiant šiandieniniam žiūrovui padėti geriau suprasti būtojo laiko realybę, dokumentinių filmų programos papildo parodoje „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ išskirtus penkis „salynus“, pristatančius sovietmečio moters viešus ir privačius socialinius vaidmenis.

17.30 val. šeštojoje programoje „Tarp propagandos ir tiesos apie save“ žiurovams bus parodyti trys dokumentiniai filmai. Programą sudarė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Režisieriaus Liudgardo Maculevičiaus (1917-2004) filmo „Jaunystės susitikimai" (1969.  20 min., nespalvotas. LKS) herojė – revoliucionierė Marytė Pelėdžiūtė-Norvydienė. Ji prisimena savo gyvenimą, revoliucijos metus Rusijoje ir 1918-uosius Lietuvoje ir savo mylimus vyrus, kurie taip pat buvo revoliucionieriai.

Antrasis programos filmas – Lino Lazėno (1941-1986) „Močiutė ir kulkosvaidis“ (1985. 20 min., nespalvotas. LKS). Linas Lazėnas dažniausiai kūrė sovietų valdžią ir ją Lietuvoje įtvirtinusius žmones šlovinančius filmus. Tarp jo herojų - Antanas Sniečkus, Kazimieras Liaudis, generolas Černiachovskis. Ko gero, panašus turėjo būti ir šis filmas, kurio herojė - keturiais karo šlovės ordinais apdovanota kulkosvaidininkė Danutė Stanelienė-Markauskienė. Tačiau nuvykę filmuoti režisierius ir scenarijaus autorius Ferdinandas Kauzonas įsitikino, kad ji visai nenori kalbėti apie savo didvyrišką praeitį. Ji nori ramiai bendrauti su savo anūkėle, todėl nuolat veja kinematografininkus šalin. Matyt, supratusi, kad lengvai jų atsikratyti nepavyks, Danutė Stanelienė-Markauskienė prabyla apie tai, kas jai svarbiausia. 1985 m. TSRS jau buvo prasidėjusi „perestroika", tad toks nelabai tipiškas didvyrės portretas jau galėjo būti priimtinas.

Roberto Verbos (1932-1994) „Ištikimybė" (1967. 10 min., nespalvotas. LKS) – filmas apie Panevėžio revoliucinio judėjimo veteranų chorą. Jie liko ištikimi savo jaunystės idealams. Režisieriui Robertui Verbai visada buvo įdomu supriešinti filmuose praeitį ir esamąjį laiką. Todėl jis fiksuoja ne tik veteranus, bet ir  tai, kaip šie seni žmonės paklūsta jaunai choro vadovei.

***

Kiekvieną rugsėjo mėnesio penktadienį NDG Edukacijos centras kviečia į susitikimus su fotomenininkais, parodos „Nuobodulys“ dalyviais.

Rugsėjo 3 d., 17 val. tarp „Nuobodulio“ kūrinių savo mintimis apie parodą dalinsis Gintautas Trimakas. Jis ne tik parodos dalyvis, bet ir ekspozicijos autorius. O dažnas fotografijos mėgėjas žino šį menininką kaip pin-hole kameros propaguotoją ir autorių, rengiantį parodas netikėčiausiose erdvėse.

Kokias žabangas lankytojo žvilgsniui paspendė G. Trimakas, instaliuodamas parodą NDG erdvėje ir kodėl atsisako konvencionalaus fotografijos kūrimo bei eksponavimo,  taip pat kitus jums kylančius klausimus galėsite užduoti atėję į susitikimą.

Kiti susitikimai su fotomenininkais Nacionalinėje dailės galerijoje vyks penktadieniais (rugsėjo 10, 17 ir 24 d.), 17 val., parodos „Nuobodulys“ ekspozicijos erdvėse.