2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Palangos paplūdimyje – neregėta gausybė dumblių

2010-09-01
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai 

 

Palangoje dumbliais nuklotas paplūdimys stebina ne tik poilsiautojus, bet ir vietinius gyventojus.

Jų teigimu, tokią gausybę žolių į krantą jūra išmeta labai retai, praneša LTV „Šiandien“.

Paplūdimį švarinantys komunalininkai sako, kad jūra kasmet į krantą išmeta žolių, tačiau tokią jų gausybę regintys bene pirmą kartą.

Paprastai dumbliais nuklojamas visas paplūdimys, šiemet jais užterštas apie kilometro ilgio ruožas nuo Palangos tilto iki gelbėjimo stoties.

„Iki vakar dienos buvom išvežę maždaug 300 tonų, šiandien turėtų būti dar daugiau kaip 100. Manau, iš viso bus per 400 tonų. To nėra buvę“, – sako Steponas Šeputis, bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas.

„Atėjom saulės palydėti su vietine palangiške, ir ji sako: aš čia gyvenu jau daug metų, bet nepamenu tokių kiekių. Jau jie stebėjosi, o mums, atvykusiems, tai čia išvis...“, – sakė LTV naujienų tarnybos kalbinta moteris.

„Turbūt kokiais 1985 metais pavasarį buvau mačiusi dar daugiau, o šiaip retas (reiškinys)“, – teigė kita moteris.

Kai kurie vietos gyventojai – kas automobiliais, kas dviračiais – skuba į paplūdimį dumblių, kurie, pasak jų, yra puiki trąša.

Komunalininkai, jau nebesitikintys, kad jūra žoles pati, kaip paprastai, po kelių dienų nuskalaus, dumblius veža į bendrovės aikštelę ir juos nusausina.

Iš dalies jų vėliau gamina kompostą kurorto gėlynams. Likusius išveža į biodegraduojančių atliekų sąvartyną.  

Marija Gabrienė, LTV „Šiandien“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

ausinės

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.

Bernardinų bažnyčios restauracija

Paradoksalu, bet atradimų kur kas daugiau nei praradimų. Svarbiausia, kad, nepaisant sudėtingų sąlygų, išliko gyva parapija.

Rožinis

Jeigu apie sekuliarizaciją ir pasaulietiškėjimą spręstume pagal religiškumo, ypač jo fundamentalistinių ir integristinių versijų, „sugrįžimą“ į viešąją erdvę, tai atrodytų, jog, grįsdami viešosios-politinės sferos autonomiškumą, jie išsisėmė.

Moteris gamykloje

Harvardo universiteto istorijos profesorius Niallas Fergusonas neseniai pristatė išsamią studiją, gvildenančią civilizacijos temą. Autoriaus įsitikinimu, Vakarų civilizacija priėjo liepto galą.

Gintaras Česonis

Trečius metus vystomas fotografijų projektas, pasakojantis apie Lietuvos miestus ir miestelius siekiantis atskleisti itin asmenišką fotografo santykį su vaizuojamomis vietovėmis...