Antradienį Romoje prasidėjo Pamokslininkų ordino, pagal įkūrėjo šv. Dominyką Guzmaną vardą paprastai vadinamo dominikonų ordinu, generalinė kapitula.

Dominikonų ordino vadovai į kapitulas renkasi kas treji metai, tačiau kapitulų esama trijų rūšių – generalinės, kurios renka naują ordino vadovą; provincijolų, kurios skirtos einamiesiems ordino veiklos bei sielovados reikalams ir definitorių kapitulos, kuriose svarstomi įvairūs juridiniai ir normatyviniai ordino veiklos reikalai.

Paskutinė generalinė kapitula, išrinkusi dabartinį ordino vadovą, dabar jau kadenciją baigiantį argentinietį tėvą Carlosą Azpirozą Costa, vyko prieš devynerius metus Jungtinėse Amerikos Valstijos; prieš šešerius metus Lenkijoje buvo susirinkusi definitorių kapitula; o prieš trejus metus Kolumbijoje vyko provincijolų kapitula, kurios užduotis, kaip sakyta, aptarti dominikonų sielovados darbus.

Be šioje kapituloje numatytų naujojo generalinio vyresniojo rinkimų ir įprastinių ordino einamųjų reikalų svarstymo, į Romą atvykę dominikonų atstovai iš viso pasaulio taip pat ketina pradėti rengtis 2016 metais sukaksiančiai ordino įkūrimo 800 metų sukakčiai.

Šiam ordinui pradžią davė 1170 metais Ispanijoje gimęs šv. Dominykas Guzmanas. Priėmęs kunigo šventimus, Dominykas buvo paskirtas Osmos vyskupijos katedros kanauninku. Vieną kartą drauge su vyskupu Osmos vyskupu Diegu lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta keliauti pas pietinėje Prancūzijoje tuo metu gana skaitlingus albigensus, tai yra eretikų grupę, skelbusią dualistinę visatos sampratą. Dominykas noriai priėmė pasiūlymą. Greit atsirado ir pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga.

Pirmoji Pamokslininkų ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje. Jai buvo pritaikyta senoji Augustino regula. Naujos vienuolių bendruomenės kūrimo idėjai iš karto pritarė to meto popiežiai Inocentas III ir Honorijus III. Dominikonai, panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų.

Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo darbui. Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221 metais, dominikonai jau buvo paplitę kone visoje Europoje.

Ir šiandien dominikonai yra vienas didžiausių katalikų Bažnyčios ordinų. Šių metų pradžioje visame pasaulyje veikė 602 dominikonų vienuolynai, ordino narių buvo 5 923, kurių 4 466 kunigai. Romoje prasidėjusioje generalinėje kapituloje dalyvauja 174 ordino atstovai.