2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Rugsėjo 4-ąją vyskupo šventimus priims monsinjoras G. Grušas

2010-09-01
Rubrikose: Naujienos  Religija » Naujienos 
Mons. Gintaras Grušas

Zenekos nuotrauka

Šeštadienį, rugsėjo 4 d., Vilniaus arkikatedroje vyskupo šventimai bus teikiami naujai nominuotajam vyskupui Gintarui Grušui, kuris yra skiriamas naujuoju Kariuomenės ordinaru.

Iškilmingos šv. Mišios pagrindinėje Vilniaus bažnyčioje šeštadienį prasidės 12 val. Šventimus teiks Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis kartu su Kauno arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi bei Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu.

Liepos 2 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI priėmė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio atsistatydinimą iš Lietuvos kariuomenės ordinaro pareigų ir nauju kariuomenės ordinaru paskyrė Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinį sekretorių monsinjorą Gintarą Grušą.

Mons. Gintaras Grušas gimė 1961 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone, JAV. Augdamas lietuviškoje šeimoje, įsitraukė į tautinę ir katalikišką išeivių veiklą. Aktyviai dalyvavo Los Andželo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos gyvenime, Ateitininkų federacijos veikloje, 1983–1987 m. buvo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys.

Prieš stodamas į seminariją baigė matematiką ir informatiką Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), dirbo IBM korporacijoje. Dvasines studijas pradėjo Pranciškonų universitete Steubenville (Ohajas). Tolesniems seminarijos mokslams išvyko į Romą – po dvejų metų Popiežiškoje Šv. Bedos kolegijoje, 1992 m. Vilniuje buvo įšventintas diakonu ir paskirtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi. Grįžęs į Romą, tęsė studijas gyvendamas Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, teologijos bakalauro laipsnį įgijo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete.

1994 m. birželio 25 d. Vilniaus arkikatedroje arkivysk. A. J. Bačkio įšventintas kunigu. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi. 1997 m. grįžęs į Romą tęsė studijas Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, čia 2001 m įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 2001–2003 m. buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, iki šiol dėsto šioje seminarijoje kanonų teisę. Nuo 2002 m. eina Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.

Pastarąjį dešimtmetį buvo Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos narys ir konsultorius. Vadovauja komisijai, rengiančiai lietuvišką Kanonų teisės kodekso redakciją. Nuo 2006 m. – Ateitininkų federacijos dvasios vadas. Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos tarybos narys. Leidyklos Katalikų pasaulio leidiniai valdybos pirmininkas. Išeivių organizacijos Lietuvių katalikų religinė šalpa valdybos vicepirmininkas.

2003 m. Gintarui Grušui buvo suteiktas Šventojo Tėvo kapeliono – monsinjoro – titulas. Greta gimtosios lietuvių moka anglų, italų ir prancūzų kalbas.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Tomas Venckevicius Kristoforas 2010-09-04 13:00

Te laimina Dievas naujajį mūsų Vyskupą, tegul jį Šventoji Dvasia apsemia geru protu ir valia eiti ten kur tamsybės neštį gerąją naujieną.

Roma 2010-09-02 15:12

Tegu Šventoji Dvasia jums padeda atrasti realią Kristaus Kraujo galią. Jo būtiniausią reikalingumą žmogui. Ne tik kunigui ir vyskupui, bet ir visiems pakrikštytiesiems. Ir ypač tiems nevertiesiems, nes Jėzus atėjo būtent dėl jų. Juk Jis nesakė Paskutinės vakarienės metu: imkite mano Kūną, bet: imkite mano Kūną ir Kraują. Dabar gi jūs Kristaus Kraują paliekat sau kaip kokį Kūno priedą. Nevertą tokio paties mūsų dėmesio. Kaip varganą Kūno giminaitį.

Šiandien Evangelijoje Simonas pagavo didžiulę daugybę žuvų DĖL JĖZAUS ŽODŽIO. Ne dėl savo žodžių gausos. Ir niekas Simono nepadaro Petru kaip tik tikėjimas kiekvienu Kristaus žodžiu. Ne Pauliaus ar Apolo, kurie irgi yra tik netobuli Jo mokiniai. Ir kurie be Jo būtų niekas. Nes tik tikėjimas Jėzų esant Mesiju mus išgano. Jis atidavė mums savo brangiausią Kraują, kad visi gyventume. Jėzus nesakė: taupykite Jį sau kitų sąskaita. Arba: jūs gerkite, o kitiems duokite dvasiškai.

Ne.

Jis išliejo savo Kraują realiai, ne tik žodžiu. Ir nori, kad mes būtume sustiprinti Juo realiai. Ne tik žodžiu. Ir iš tos nenusakomai nusižeminusios meilės Jis mums save net ‚sukramto‘ į žodį ir veiksmą. Visus brūkšnelius išversdamas į taškų kalbą. Išsiskleidžiančią laike. Kad pajėgtume suprasti, kaip viskas išsipildo. Nes iš tiesų Jis yra vienas nedalomas Asmuo. Jo žodžiai nesiskiria nuo veiksmų. Jėzaus mirties metu, Jo šventas Kraujas tikrai sroveno žemėn. Dėl Kristaus Kraujo žmogus yra paimtas iš žemės, kad neliktų tik dulke. Jo šventas Kraujas tikrai sroveno žemėn, kad niekas nebijotų prie Jo prisiartinti, joks žmogus. Netgi tas, kuris pamatė, kad yra dulkė. Ypač tas. Tikėkite Jėzaus žodžio tikrumu. Netikint žūklė bus akvariuminė. Ir tos pačios žuvelės bus baisiai vidiniai apiplėšytos. Nors akiai gal atrodys netgi dar kaip nenykiai.

Linkiu jums nieko ypatingo, tik pažvelgti į Gailestingąją Jėzaus Širdį. Visomis jėgomis. JI YRA VISIEMS.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti