Piliečių santalkos atstovai Liudvikas Jakimavičius, Darius Kuolys, Andrius Navickas, Romas Sakadolskis, Diana Vilytė, Vaiva Žukienė bei Europos Parlamento narys Leonidas Donskis išplatino kreipimąsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Teisėjų tarybos narius. Kreipimasis pavadintas „Dėl Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko". Siūlome visą jo tekstą.

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas – ypač svarbi šalies teisminės valdžios grandis. Sąžiningi, profesionalūs ir argumentuoti šio teismo sprendimai galėtų reikšmingai pagerinti žmogaus teisių būklę Lietuvoje, sustiprinti piliečių pasitikėjimą teisingumu ir teisine valstybe. Ir priešingai – neskaidrūs, nemotyvuoti šio teismo sprendimai pakerta žmonių lūkesčius gyventi teisingoje Lietuvos Respublikoje.

Piliečių santalka, ne vienus metus stebinti ir analizuojanti šalies teisėtvarkos darbą, ne kartą yra  atkreipusi visuomenės dėmesį, kad Vyriausiasis administracinis teismas nuo 2008 metų lapkričio, pasibaigus jo buvusio pirmininko Virgilijaus Valančiaus kadencijai, yra likęs be vadovo. Antrus metus laikinai šio teismo pirmininko pareigas eina teisėjas Ričardas Piličiauskas. Šiomis dienomis Jūs svarstote, ar teisėjas R. Piličiauskas skirtinas Vyriausiojo administracinio teismo primininku.

Siekdami, kad Lietuvos teismų formavimas būtų kuo skaidresnis, norime Jums ir visuomenei priminti mūsų šalies pilietinei bendruomenei ir jos tarptautiniam prestižui daug žalos padariusius įvykius. 2004 metų pradžioje, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir NATO, dienraščiuose „Respublika” ir „Vakaro žinios” pasirodė prieš žydus bei homoseksualus nukreiptų publikacijų ciklas, papildytas nacistinės Vokietijos spaudai būdingomis karikatūromis. Šios publikacijos sulaukė ne tik dalies Lietuvos pilietinių organizacijų protesto, bet ir užsienio ambasadų, Europos Tarybos bei kitų tarptautinių forumų narių nuostabos bei pasipiktinimo. Pasitelkus minėtą dienraščių grupę, buvo mėginta parodyti Lietuvą pasauliui kaip antisemitinę, ksenofobišką ir narystės civilizuotų valstybių bendrijoje nevertą šalį.

Prabėgus metams, 2005-ųjų balandžio 21 dieną, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra iškėlė administracinę bylą dienraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ leidėjui Vitui Tomkui. Prokuroro nutarime teigiama, kad nuo 2004 vasario 20 dienos iki 2004 kovo 12 dienos Vitas Tomkus, būdamas vyriausiasis redaktorius, pasirašė spausdinimui ir leidybai bei publikavo ciklą savo straipsnių minėtuose dienraščiuose bei išleido specialų leidinį, propaguodamas nacionalinę ir religinę nesantaiką. 

2005 metų liepos 7 dieną Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nutarė patraukti Vitą Tomkų administracinėn atsakomybėn ir skirti jam piniginę baudą. Teismas konstatavo, kad šio asmens vadovaujamuose dienraščiuose ir specialiuose leidiniuose publikuotas straipsnių ciklas ir iliustracijos buvo kryptinga propagandinė akcija, siekusi kurstyti nacionalinę, rasinę ir religinę nesantaiką, o straipsnių turinys ir jų iliustracijos yra iš esmės tapačios XIX a. Rusijos imperijos bei nacių slaptųjų tarnybų propagandos tradicijai. Teismas pažymėjo, kad tiek pasitelktų specialistų, tiek nepriklausomų ekspertų išvados skelbia, jog minėtos publikacijos atitinka Europos Sąjungos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro suformuluotus antisemitizmo sąvokos požymius, yra neteisėtos, ir už tai numatoma atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vitas Tomkus šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Generalinė prokuratūra prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Vito Tomkaus skundo netenkinti.

Tačiau 2005 metų rugsėjo 16 dieną Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kurios teisėju pranešėju byloje buvo Ričardas Piličiauskas, o nariais - Stasys Gudynas ir Antanas Ablingis, panaikino Vilniaus antrojo apylinkės teismo nutarimą, patenkino Vito Tomkaus skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Teisėjas pranešėjas R. Piličiauskas kartu su kolegomis S. Gudynu ir A. Ablingiu tokį nutarimą priėmė teigdami, kad V. Tomkus yra persekiojamas antrąkart, o tai teisinėje valstybėje esą draudžiama. Mat prieš tai jam buvusi kelta baudžiamoji byla, tačiau, nesurinkus pakankamai duomenų, ji buvo nutraukta. Tačiau tokie teisėjo R. Piličiausko ir jo kolegų teiginiai prasilenkė su galiojančia teise, teismų praktika ir yra nepagrįsti. Įstatymai numato: jei nusikalstama veika ir administracinio teisės pažeidimo esmė yra panašios, bet skiriasi pavojingumo lygis ir nėra galimybės asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn, jis gali atsakyti už tą patį pažeidimą administracine tvarka. Be to, teiginiai, kad V. Tomkus negali būti persekiojamas ir baudžiamas du kartus už tą patį, yra neatitinkantys tikrovės ir bylos duomenų, nes baudžiamąja tvarka V. Tomkus net nebuvo nubaustas.

Todėl akivaizdu, kad nagrinėdami šią Lietuvos valstybei ypač svarbią bylą teisėjai R. Piličiauskas, S. Gudynas ir A. Ablingis pritrūko arba savarankiškumo, arba kompetencijos. Prieš penkerius metus priimtas Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Lietuvos visuomenei ir tarptautinei bendrijai paskelbė žinią, kad tautinės ir religinės nesantaikos kurstymas, antisemitinių ir ksenofobinių idėjų propagavimas Lietuvos aukščiausios teisminės valdžios yra toleruojamas ir ginamas.

Manome, kad teisėją R. Piličiauską paskyrus Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, būtų pakirstas didelės dalies piliečių pasitikėjimas šiuo teismu, pažemintas teisminės valdžios autoritetas bei padaryta žala Lietuvos Respublikai ir jos tarptautiniam prestižui.