Lietuvos carito generalinis direktorius kun. Robertas Grigas išplatino sveikinimą Rugsėjo 1-osios proga.

Mieli moksleiviai, tėveliai, mokytojai! Kaip ir dera šventės proga, ypač jaunimui noriu išsakyti keletą gerų linkėjimų.

Linkiu Jums didelių tikslų ir siekių. Nepasitenkinkite kasdieniais, buitiniais siekimais. Netrukus Jūs pakeisite nūdienos politikus, rektorius, mokytojus, savo tėvus. Nesusmulkėkite. Tebūna Jūsų užmojai ambicingi – pavyzdžiui, socialiai teisinga Lietuva, žmogų ginanti teisėsauga, pagaliau, kad ir tavo gyvenamasis kvartalas be šiukšlių. Tai irgi gali būti itin svarbus tikslas. Neišvažiuokite – keiskite, gerinkite gyvenimą čia. Tai – Jūsų jaunystės vertas, Jums pasiekiamas tikslas.

Linkiu turėti krantus. Upė be krantų virsta pelke. Žinoma, ir pelkėse, kaip kad Čepkeliuose, būna keistų, įdomių augalų ir retų rūšių gyvūnų. Tačiau pelkė lieka pelke. Kad žmogaus gyvenimo upė veržtųsi kilnių tikslų link, jai reikia tvirtų, aiškiomis vertybėmis grįstų krantų. Tikinčiajam tai yra Dešimt Dievo įsakymų, atsakymų į būties klausimus tebeieškančiajam krantais gali tapti žmogaus asmens orumas, savigarba, sąžinė, garbė; bendražmogiškoji etika. Tačiau visuomet reikalingi krantai, kad jaunystė neištižtų pūvančiame liūne, o liktų veržliu, tikslų siekiančiu Nemunu.

Išsaugokite svajonę. Kažką, dėl ko verta būtų paskirti gyvenimą. Į ką būtų verta investuoti save. Kas nebūtų labai primityvu, kaip vien tik dideli uždarbiai ar sėkminga karjera. Tebūna tai kažkas gero ir gražaus, ko iki Tavęs šis pasaulis ir ši šalis neturėjo. Ir ką galbūt pašauktas, pašaukta žmonėms padovanoti būtent Tu.

Ir – nebūkite niurgzliai, niurzgos. Deja – neįsižeiskite, penkiasdešimtmečiai, mano bendraamžiai – vyresniajai kartai, žymiai jos daliai, tai labai būdinga, lyg antra prigimtis. Niurzgia žiniasklaida, niurzgia politikai, niurzgia piliečiai. Šalta žiema, karšta vasara. Priedo dar ir škvalas. Kvaila valdžia, analfabetai jos rinkėjai. Neišmanėliai, atsilikę seniai (tėvai, mokytojai) – bedvasis, sužvėrėjęs jaunimas. Netiesa visa tai. Arba – nuo mūsų kiekvieno priklauso, kad tai būtų netiesa. Vaizdžiai tariant – nuo mūsų (manęs, tavęs) priklauso, ar švies saulė, ar bus visada niauru. Nes kiekvienas žmogus savyje turi saulę (dvasioje, sieloje, širdyje – kad ir kaip tą pavadinsi). Ir arba leidžia jai šviesti, arba ne. Leiskite savajai saulei šviesti visiems. Dalinkitės. Krikščionis būdamas, pridursiu – Dievas nori, kad mumyse gyvenančios saulutės skleistų savo šilumą aplink. Nuo to visiems mažumėlę pakenčiamiau gyventi pasidaro, jei kada teko pastebėti. Tegul Viešpats, amžina Išmintis ir Meilė, padės Jums išgyventi mokymosi laiką kaip iššūkį, nuotykį, skirtą drąsiems. Išdrįskite gėrį priimti ir gėrį savo ruožtu dovanoti.

Gerų, kūrybingų mokslo metų !

Kun. Robertas Grigas

Lietuvos Carito generalinis direktorius