2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Europos žydų kultūros diena Šiaulių „Aušros“ muziejuje

2010-09-02
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai  Kultūra » Informacija 

Rugsėjo 5 d., sekmadienį, 13 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Europos žydų kultūros dienos, kurios tema „Menas ir judaizmas“, renginys: parodos „Dingęs sinagogų pasaulis“ atidarymas, katalogo „Synagogues in Lithuania. A Catalogue“ („Lietuvos sinagogos. Katalogas A“) pristatymas, tradicinių žydų patiekalų degustavimas. Žymus operos solistas Rafailas Karpis kartu su Borisu Traubu (smuikas) ir Egle Perkumaite (fortepijonas) renginio dalyviams padovanos išskirtinį žydų tautinės bei klasikinės muzikos koncertą. Renginys nemokamas.

Europos žydų kultūros diena – tai tarptautinis Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ projektas. Tradiciškai kiekvienų metų pirmąjį rugsėjo sekmadienį ši diena įvairiais renginiais minima visoje Europoje. Šiais metais į Europos žydų kultūros dienai skirtus renginius įsilies ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Lankytojai bus pakviesti apžiūrėti Ch. Frenkelio vilos – vieno iš Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ objektų – ekspozicijas, kuriose išsiskiria Lietuvos žydų kultūrai ir paveldui skirtos erdvės. Atsiliepiant į dienos temą – „Menas ir judaizmas“, bus pristatyta paroda „Dingęs sinagogų pasaulis“, parengta iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.

Parodoje pristatoma ikonografinė medžiaga apie tarpukario Lietuvos sinagogas. Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, Stasio Ivanausko, Chackelio Lemcheno, Zigfrido Berelsono, Stasio Vaitkaus, Jono Dvariškio, Vlado Šaulio, Česlovo Liutiko, Pelikso Bugailiškio ir Maušos Fligelio fotografijos – tai Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi ikonografiniai šaltiniai, kuriuose užfiksuotas kadaise klestėjęs sinagogų pasaulis. Savita šių sakralinių pastatų architektūra, įspūdingas ir puošnus, rytietiškais elementais dekoruotas interjeras ir šiandien žavi savo išskirtinumu. Sinagogų interjerų puošyboje atsiskleidė tradicinis litvakų menas. Tik nedaugelis Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose stovėjusių sinagogų išliko iki mūsų dienų. Šiandien tik piešiniai, fotografijos gali perteikti buvusio litvakų gyvenimo fragmentus, atskleisti įdomų ir savitą, deja, skaudžiuose laiko vingiuose dingusį sinagogų pasaulį.

Su Lietuvos sinagogų paveldu renginio dalyvius supažindins ir pirmąjį katalogo „Synagogues in Lithuania. A Catalogue“ („Lietuvos sinagogos. Katalogas A“) tomą pristatys dvi iš jo sudarytojų – Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė dr. Jurgita Verbickienė bei Vilniaus dailės akademijos docentė Giedrė Mickūnaitė. Leidinyje pristatomas Lietuvos sinagogų paveldas, pateikiama atskirų sinagogų istorinė raida, ištyrinėta ir užfiksuota išlikusių sinagogų būklė. Katalogą parengė tarptautinė mokslininkų komanda. Šiuo metu leidybai rengiamas antrasis katalogo tomas.

Renginį vainikuos žydų tautinės ir klasikinės muzikos koncertas. Dainuos operos solistas Rafailas Karpis, smuikuos Borisas Traubas, akomponuos Eglė Perkumaitė (fortepijonas). Renginyje taip pat bus galima paragauti tradicinių žydų patiekalų, kuriuos pristatys ir litvakų virtuvės papročius atskleis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai. Kino salėje „Kapitol“ bus demonstruojami filmai apie Lietuvos žydų istoriją ir paveldą: Šiaulių „Aušros“ muziejaus sukurtas „Žydai Šiauliuose: dingusio pasaulio ženklai“, Sauliaus Beržinio režisuotas „Rūpestis. Lietuvos žydų kultūros paveldas“ ir kt.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

ausinės

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.

Bernardinų bažnyčios restauracija

Paradoksalu, bet atradimų kur kas daugiau nei praradimų. Svarbiausia, kad, nepaisant sudėtingų sąlygų, išliko gyva parapija.

Rožinis

Jeigu apie sekuliarizaciją ir pasaulietiškėjimą spręstume pagal religiškumo, ypač jo fundamentalistinių ir integristinių versijų, „sugrįžimą“ į viešąją erdvę, tai atrodytų, jog, grįsdami viešosios-politinės sferos autonomiškumą, jie išsisėmė.

Moteris gamykloje

Harvardo universiteto istorijos profesorius Niallas Fergusonas neseniai pristatė išsamią studiją, gvildenančią civilizacijos temą. Autoriaus įsitikinimu, Vakarų civilizacija priėjo liepto galą.

Gintaras Česonis

Trečius metus vystomas fotografijų projektas, pasakojantis apie Lietuvos miestus ir miestelius siekiantis atskleisti itin asmenišką fotografo santykį su vaizuojamomis vietovėmis...