Statistiniai duomenys rodo, kad kas penktas Lietuvos moksleivis yra bent kartą bandęs narkotinių medžiagų. Apie tai, kad vaikai lengvai sužino kaip, kur, už kiek ir kokių narkotikų gauti pusbalsiu kalba žinantys ir patys mokytojai, o mokiniai apklausose taip pat prisipažįsta, kad norėdami įsigyti įvairių psichotropinių medžiagų žinotų, kur jų gauti. Nepaisant to, per pusantrų metų iš visų Lietuvos mokyklų gauta vos 20 pranešimų apie narkotikų prekybos ar vartojimo atvejus.

Mokyklos vengia įvardinti problemos mastą

Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, tai, kad pranešimų apie narkotikų prekybą ar vartojimą iš švietimo įstaigų gaunama nedaug, toli gražu nereiškia, kad problemos nėra. Veikiau priešingai. Mokyklų vadovybė neretai vengia pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti tikrąjį narkotikų varotojimo mastą, o dar labiau baiminasi jį paviešinti. Esą tokia informacija gali paskatinti tėvus savo vaikams ieškoti kitos ugdymo įstaigos, o mokyklai tai savo ruožtu reikštų sumažėjusį finansavimą.

Pasak departamento direktorės pirmieji bandymai vartoti narokitines medžiagas dažniausi tarp 14-16 metų amžiaus vaikų, o dadžiausias vartojančių asmenų skaičius fiksuojamas tarp 18-22 metų jaunuolių.  Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad narkotikų paplitimas per ketverius metus mūsų šalyje tarp 15-16 m. moksleivių išaugo, tačiau reguliariai ar labai dažnai juos vartojančių paauglių skaičius padidėjo mažai ar net kai kuriais atvejais sumažėjo. Tačiau pasak A.Astrauskienės narkotikų vartojimas yra ne tik rimta, bet ir kompleksinė problema, tad vien mokyklos dėl jos kaltinti negalima.

Tėvai apie problemas sužino paskutiniai

Ypač liūdina tai, kad tėvai apie jų vaikus ištikusias bėdas ir problemas sužino paskutiniai. Šeima pasikeitusį jaunuolio elgesį, blogesnius mokymosi rezultatus dažniausiai pastebi tik tada, kai jaunas žmogus būna gana rimtai įklimpęs ir jau tapęs priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Tokiu atveju, pasak A.Astrauskienės, mėginant padėti jaunam žmogui nebeįmanoma apseiti be specialistų pagalbos. Tačiau duomenys rodo, kad besikreipiančių dėl gydymo ir ieškančių pagalbos jaunuolių skaičius labai menkas. Pernai nuo priklausomybės atitinkamose įstaigose gydėsi 11, užpernai – tik 8 nepilnamečiai.

Apie tai, kad didžiulę reikšmę jauno žmogaus apsisprendimui pabandyti narkotinių medžiagų turi situacija šeimoje, liudijo ir savo skaudžiais išgyvenimais dalijosi dėl priklausomybės savo sūnaus netekusi Dalija. Pasak jos, tėvai dažnai užsimerkia prieš narkomanijos problemą, bijo ją sau įvardyti, o galiausiai imasi ieškoti kaltųjų, gręžiasi į draugus, mokyklą ar mokytojus, nors iš tiesų problemos šaknys dažniausiai glūdi šeimoje, vaikų ir tėvų tarpusavio santykiuose. Anot Dalijos, jei tėvai su vaiku nebendrauja, neturi užmezgę ryšio, tai ir apie jį kamuojančias problemas, taip pat ir narkotikus, jie sužino kai jau būna gerokai per vėlu. Net ir privalomas testavimas mokykloje šiuo atveju nėra jokia panacėja ar išeitis. Dalijos nuomone, tai tik mėginimas nusimesti atsakomybę nuo savo pečių ir permesti ją švietimo įstaigoms.

Panašiai samprotavo ir A.Astrauskienė sakydama, kad privalomas testavimas gali būti viena iš narkotikų prevencijos priemonių, tačiau ji negali tapti panacėja, juo labiau, kad testų rezultatai ne visada gali būti tikslūs, o kai kuriuos jaunuolius toks primygtinis reikalavimas atlikti testą gali įžeisti ar net išaukti visiškai prišingą reakciją. Taigi narkotikų kontrolės departamento direktorės teigimu, tėvai norėdami užkirsti kelią vaikų narkomanijai ar mėgindami jiems padėti, jei jie jau vartoja narkotikus, visų pirma į tai turi žiūrėti labai atsakingai, stengtis neįžeisti ir neįskaudinti jaunuolio, bet padėti tiek jam, tiek ir sau suprasti, kad problemos sprendimas pareikalaus daug jėgų ir pastangų. Atviri ir ramūs pokalbiai, priežasčių analizė yra labai svarbūs pirmieji žingsniai, tačiau ne mažiau svarbu ir laiku kreiptis į specialistus, ieškoti kvalifikuotos pagalbos.

Plinta nauji narkotikai

 A.Astrauskienės teigimu, nors pastaraisiais metais moksleivių tarpe narkotikų vartojimo mastų padidėjimas nefiksuojamas, nerimą kelia tai, kad plinta naujos lengvai prieinamos sintetinių narkotikų rūšys, kurios ypač masina jaunuolius.

Įvairūs mažomis dozėmis supakuoti ir neadekvačiai brangūs žolių mišiniai, oro gaivikliai, valikliai, vonios druskos, smilkalai ir net arbatos, kurių nesunkiai galima įsigyti internete, naudojamos ne pagal paskirtį veikia kaip psichotropinės, svaiginimuisi skirtos medžiagos. Oficialiai pristatnt jų sudėtį apie jokias psichoaktyvias medžiagas dažniausiai neužsimenama, tačiau laboratoriškai ištyrus tokių produktų sudėtį bei jų poveikį žmogaus sveikatai jie gali būti prilyginti narkotinėms medžiagoms, o jų poveikis sveikatai itin destruktyvus. Be to, prie tokių medžiagų itin greitai priprantama.

Ir nors tokių medžiagų prekyba Lietuvoje yra uždrausta, tačiau jaunuoliai itin aktyviai naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ir, pasak A.Astrauskienės, tokių medžiagų plitimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES kontroliuoti labai sunku. Svarbu ir tai, kad tokių cheminių medžiagų, skaičius rinkoje kasmet padidėja 1-2 tūkst., tad jų kontrolė tampa dar sudėtingesnė. Narkotikų kontrolės departamento vadovės teigimu, virtuali erdvė ir internetinė prekyba yra pagrindinės tokių narkotinių medžiagų įsigyjimo terpės, kurias bent kol kas kontroliuoti pakankamai sunku, juo labiau kad nebelikus vidinių ES sienų tokių medžiagų siuntimas paštu ar naudojantis kurjerių paslaugomis taip pat negali būti konkrečiai ribojamas.

Parengė Lina Valantiejūtė