2014 m. spalio 26 d., sekmadienis

Knyga apie Žemaičių Kalvariją

2010-09-03
Rubrikose: Skaitau » Lentyna 

Dalia Vasiliūnienė. Žemaičių Kalvarija: piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a. – Vilnius: Aidai, 2010. – 478 p,

Viena iš XVII a. Europoje įkurtų kalvarijų Žemaitijos Naujoji Jeruzalė tapo reikšmingu piligriminiu ir kultūriniu centru, liudijančiu, kad Lietuvoje vykę religiniai procesai buvo suleidę gilias šaknis į europines tradicijas.

Knygoje atskleidžiama jaudinanti ir permaininga, šiandien primiršta Žemaičių Kalvarijos istorija nuo jos įkūrimo iki dominikonų vienuolyno uždarymo XIX a. Daug dėmesio skiriama išlikusiam architektūros ir dailės paveldui, ­piligriminio centro kūrėjams, dvasingumo puoselėtojams, ­pamaldumo tradicijoms.

pati mintis, kad 40 tūkstančių žmonių susirinko iš už keliasdešimt mylių dėl tos vienos procesijos, dėl to apvaikščiojimo, kad 40 tūkstančių širdžių, vieno uolaus tikėjimo atgaivintų, dega vienu jausmu, vienu Dievo garbinimu, išsiliejančiu iš sielų visuotinėmis religinėmis giesmėmis, galybe saldybės ir palaimos ašaromis […]. Ir kas čia gali išlikti atšalęs? – Niekas.

Antano Baranausko laiškas tėvams, 1856 m. liepos 28 d.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

detalė, spalva, spalvos, įvairovė, vaivorykštė

Spalio pabaiga šalta. Net šviečiant saulei nejučia gūžiesi – ledinio vėjo bangos ritasi per miestą. Einant pavėjui visai pakenčiama. Galima netgi kalbėtis. Truputį apie darbus, truputį apie orą, truputį apie kolegas. Į nugarą pučiant šiauriui daugelis taip daro. 

Henrikas Gudavičius

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis.