(1910 08 26 – 1997 09 05)

Nedėkingas dalykas bandyti žodžiais išreikšti svarbiausias ir vertingiausias mūsų gyvenimo patirtis. Ypač sunku kalbėti apie tokį žmogiškai esmingą dalyką kaip Meilė.

Nebetikime ja. Tiek kartų jos vardu buvo pavadinti jai visiškai priešingi dalykai. Esame linkę iš anksto atmesti kalbančius apie panašius dalykus kaip veidmainius ar naivuolius, nes, ko gero, per daug gerai žinome, kad ši tikrovė aplanko žmogaus širdį ne taip jau dažnai.

Be to, kas slypi už žodžių, dažniausiai perpranta geriausiai tas, kuris pats yra ragavęs tos pačios duonos.

Tikriausiai nerasime žmogaus, negirdėjusio apie Motiną Teresę, kuri tapo artimo meilės simboliu visame pasaulyje. Kita vertus, ko gero, nesuklysime teigdami, kad ji yra dar mažai pažinta, nors ir tariamės jau viską apie ją žinantieji.

Pristatydami trumpą reportažą apie visai mūsų pašonėje, netoli Vilniaus autobusų stoties, veikiančias Motinos Teresės seseris, viliamės, kad mūsų dienraščio skaitytojai sugebės naujomis akimis pažvelgti į jos skelbtą žinią ir joje atpažins dalelę savęs.