Pasitikdami Dievo Motinos Gimimo šventę, siūlome keletą ištraukų iš naujos „Katalikų pasaulio leidinių“ knygos „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų“ (2010 m., sudarė Luigi Guglielmoni ir Fausto Negri), kurioje pateikiami šiuolaikinių teologų, dvasinių mokytojų bei tikėjimo liudytojų tekstai, atskleidžiantys neišsemiamą Marijos asmens turtingumą bei grožį šių dienų žmonėms.

Jos vardas – Marija

Dievo Motinos (Theotokos) ikona (10 a.)

Nors angelas ją ir pasveikina jos naujuoju vardu „malonės pilnoji“, mes, kreipdamiesi į ją maldoje, iš karto pridedame ir mums įprastą vardą Marija: Sveika, Marija, malonės pilnoji.

Biblijoje, ne taip kaip pas mus įprasta, vardai yra pagrįsti ir turi tam tikrą reikšmę, kuri yra susijusi su žmogaus gimimo aplinkybėmis, fizine išvaizda ar temperamentu, arba netgi tiesiogiai nukreipia į Dievą ir įvardija tam žmogui skirtą misiją. Tad tariant konkretaus žmogaus vardą yra atskleidžiama ir jo vidinė prigimtis, jo tikroji tapatybė. Vardo suteikimas buvo iškilmingas ir lemtingas momentas. Taigi svarbu yra žinoti, ką reiškia vardas Marija.

Vardą Marija sudaro dvi šaknys: viena egiptietiškos, o kita – hebrajiškos kilmės. Egiptiečių kalba myr reiškia „mylimoji“, hebrajiška šaknis yam yra Jahvės trumpinys. Taigi Miriam reiškia Jahvės mylimoji, Dievo numylėtinė. Šis vardas tiesiogiai nusako jos gyvenimo unikalų likimą ir misiją: amžiams būti Dievo numylėtine, išrinkta Dievo išgelbėjimo misijai, kurios dėka ji visiems laikams bus siejama su trimis Švenčiausiosios Trejybės asmenimis. Jos vardas išreiškia nuostabų pažadą. Miriam mums pri-mena, kad Viešpats visuomet gausiai suteiks progų stebėtis ir džiaugtis širdims, kurios nori Jį šlovin-ti. Šis vardas liudija mums jos tikėjimą, jos moterišką stiprybę, jos skaistumą, jos moteriškumą, kuris tampa Dievo apsireiškimo priemone. Tai vardas, primenantis mums menkumą, gebantį priimti savyje Absoliutą, Begalybę.

Buvimas Dievo mylimąja ir numylėtine nėra kitas moteris pažeminanti ir sumenkinanti privilegija. Atvirkščiai – ji jas pagerbia ir išaukština. Dievas Tėvas per Mariją nori parodyti tai, ką pagal jos pana-šumą yra parengęs visoms moterims. Jos asmenyje moteriškoji kūrinijos dalis yra pakylėta į aukš-čiausiąjį Dievo lygmenį. Per Mariją ir Marijoje, numylėtinėje, Dievas parodo ir apreiškia savo mote-riškąjį – vaisingą bei motinišką – veidą.

Tai privilegija, virstanti dovana pažinti švelniausią ir neprilygstamą Dievo pusę!

Kun. Novello Pederzini

***

Štai moteris!

„Štai vyras!“, sušuko Pilotas miniai, rodydamas į tavo taip nukankintą Sūnų.

„Štai moteris“, galime pasakyti mes, galvodami apie tave.

Štai moteris, besąlygiškai ištarusi „taip“. Štai tiesi moteris.

Mūsų globos ir ištikimybės Karalienė.

Esi pavyzdys kiekvienam tikinčiajam! Tu mus nuginkluoji.

Įveiki mūsų pasipriešinimą. Tu mumyse įžiebi Evangelijos troškimą.

Iš mūsų suakmenėjusios širdies išgauni pačią paprasčiausią maldą – „taip“, –

kuri visgi yra labiausiai laukiama ten, aukštybėse.

(Kun. Aleksandras Proncato)

* * *

Pavyzdys mūsų laikams

Moterų išsilaisvinimo judėjimas dažnai gyvuoja krikščionybės nepriimančiuose arba netgi jai priešiš-kuose visuomenės sluoksniuose. Tuo tarpu mes žinome, kad istorijoje moters pašaukimą nušviečia ir Kristaus, ir Jo Motinos Marijos pašaukimas. Mes turime iš naujo atrasti to pašaukimo vertę ir įgy-vendinimo būdus.

Pats Dievas pasipriešino neteisingam moters pažeminimui. Jis kreipėsi į moterį, į Mariją iš Nazareto, ir paprašė jos laisvai ir atsakingai duoti sutikimą Įsikūnijimui.

Vienoje graikų tragedijoje sakoma, kad namai, kuriuose viską sprendžia moteris, neišvengiamai pražūva. Žydų mąstysenoje buvo įsigalėjusi nuomonė, kad geriau yra sudeginti įstatymų lenteles, nei atiduoti jas į moterų rankas. Dievas šią mąstyseną apverčia aukštyn kojomis ir Marijai leidžia ap-sispręsti ne tam, kad viskas pražūtų, bet visos žmonijos išgelbėjimui. Dievas parodo beribį pasitikė-jimą moterimi ir leidžia jai prisiimti atsakomybę už Jo Sūnų. Marijai numatytas planas pasireiškia jos kaip moters ir motinos pasirinkimu, pašaukimu bei išaukštinimu.

Marija tampa pavyzdžiu mūsų laikų moterims, nors ekonominės ir socialinės sąlygos, kuriomis ji gy-veno, pasikeitė. Tad kokią gi Švenčiausiąją Mergelę Mariją pamato moteris, skaitydama Evangeliją? Kokie jos bruožai?

Ji pamato aktyvią ir atsakingą moterį, laisva valia ištariančią „taip“ tik tada, kai viską suvokia. Pamato moterį, atsakingai prisiimančią savo vaidmenį istorijoje.

Mariją mes matome ir kaip išlaisvinimą dainuojančią moterį. Tokia ji atsiskleidžia giedodama savo šlovinimo giesmę: ji parodo ne kokį nors atsietą religingumą, bet tikėjimą, kuris reikalauja susieti maldą ir įsipareigojimus žemiškajame gyvenime.

Marija mums pasirodo ir kaip drąsi moteris, mokanti prisiimti nekonformistines pozicijas, vertybes, kaip, pavyzdžiui, skaistumą, kurioms ji pritaria visa širdimi.

Galiausiai Marija Evangelijoje parodoma kaip stipri moteris, nesileidžianti sužlugdoma net ir skaus-mingų įvykių, mokanti jiems duoti atkirtį ir juos valdyti. Tai moteris, pažinusi persekiojimų ir bėgimo į Egiptą dalią ir palaikiusi savo mirštančio Sūnaus gyvybę.

Taigi Marija šių laikų moterims yra įsitraukimo į išganymo istoriją ir savo padėties aukštinimo pavyzdys.

Stefano De Fiores

* * *

Išminties versmė

Tu buvai idealizuojama, nereali, pasakiška, mitu paversta būtybė.

Tu buvai moteris, sujaudindavusi širdis.

O dabar galbūt keli juoką toms, kurios viešai demonstruoja savo kaip moterų teises.

Keli juoką dėl savo naivaus nuolankumo, dėl savo gyvenimo, kuris atrodo toks vienodas,

dėl to, kad neturi nei socialinių, nei politinių pareigų.

Bet argi tu iš tiesų tokia jau keista? Tokia kitoniška?

Ir vis dėlto esi tobula, esi laiminga, patenkinta. Visa tai todėl, kad, būdama tokia paprasta,

buvai tokia išmintinga ir supratai, kad tikrasis tikslas yra Dievas

ir kad gyvenimas turi būti padėkos ir

džiaugsmo giesmė.

(Anonimas)