Lina Pečeliūnienė. Partija kaip keiksmažodis
Valdžia džiūgauja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Jei premjeras Andrius Kubilius nebūtų nudaužtas dėl škvalo, dabar dar garsiau girtųsi: Lietuvos ekonomikos augimas didžiausias Europos Sąjungoje (ES).
Bet opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad vis tiek blogai. Gauta keli šimtai milijonų viršplaninių pajamų tik todėl, kad biudžetas buvo blogai suplanuotas. O dar gali būti, kad Vyriausybė ką nors toje bendroje piniginėje slepia.
Tautai ta bendra piniginė mažai rūpi, kiekvienas žiūri tik į savąją ir visąlaik ja nepatenkintas. Ir dėl to kaltina politikus. Toks vaizdas, kad jie nieko neveikia, tik šoka televizijų programose. Nepasitikėjimas Seimu ir partijomis taip smukęs, kad net nepadoru skelbti tuos kelis procentus paskutiniųjų, kurie dar pasitiki.
Apklausose reikėtų kokių nors papildomų klausimų. Jei nepasitiki tautos atstovybe, tai gal nori diktatūros? Jei nepasitiki savo išrinktaisiais, tai gal pats savimi nepasitiki? Nusibodo nepriklausomos demokratinės Lietuvos projektas? Ką siūlai?
Siūlymų būna. Vienas toks paplitęs: noriu balsuoti už asmenybes, ne už partijas. Modeliuojama taip: partijos – nešvarios savanaudiškos gaujos, o iš asmenybių išsirinktume pačias tyriausias ir protingiausias. Bet juk pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes, tačiau jie jokia tobulybe neišsiskiria. Dažniausiai ir atstovauja toms pačioms partijoms. Dabar bus galima asmenybes rinkti ir į savivaldybių tarybas. Partijos jau rūpinasi jomis: apsimesk nepriklausomu, po rinkimų prisijungsi prie frakcijos. Ką mes čia apgaudinėjame?
O ką daryti, jei piliečiai nekenčia partijų, bet politinio proceso be interesų ir idėjų grupių tiesiog nebūna? Asmenybės, kurių niekas nejungia, anarchiškai išsilakstys.
Gal blogos dabartinės partijos? Reikia kurti kokias nors sąžiningas naujas? Bet ir taip kiekvieniems rinkimams sukuriama naujų partijų. Ir dažniausiai tos naujos būna dar blogesnės negu senos. Dar labiau susikibusios su verslu, dar mažiau atsakingos. Jau yra pavyzdžių, kad įmonių vadovai į kuriamą partiją suvaro visus savo darbuotojus. Apie kokias pažiūras ir idėjas galima kalbėti, kai tampi partijos nariu vien iš baimės likti bedarbiu?
Gal laikas visai nurašyti partijas ir pereiti prie judėjimų? Į visuomeninius judėjimus žmonės sueina patys, ne varu suvaromi. Dažniausiai juos jungia koks nors teisybės ieškojimas. Bet greitai pasirodo, kad tą teisybę kiekvienas suvokia savaip, prasimuša ambicijos ir įtarumas. Sąjūdį pakartoti pretendavę judėjimai skyla dar net nepradėję judėti arba tyliai išsivaikšto.
Mums tikrai nepasisekė, kad į demokratijos kelią stojome tuo metu, kai pasaulyje ėmė tirpti senųjų ideo logijų ribos. Nespėjome net išmokti dešiniųjų ir kairiųjų ekonominių sistemų, tradicijų saugojimas netapo konservatizmu, nes nebuvo ko saugoti, reikėjo reformų. Suformavome savo pažiūras tik pagal požiūrį į sovietmetį ir į okupantą. Nekenti sovietmečio ir ruso – tu dešinysis, bandai pateisinti arba ilgiesi – kairysis. Per dvidešimt metų natūralu, kad tos skirties nebeliko.
Ir nebežinome, ko norime. Ir neduodame partijoms jokio ideologinio užsakymo. Politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad po atlikto tyrimo išryškėjo tokia žmonių nuostata: tegul išrinktieji padaro ką nors, kad visiems būtų geriau gyventi. Visiškai natūralu, kad tokį užsakymą gavę politikai priversti meluoti: žadėti mažus mokesčius ir dideles socialines garantijas.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Esminė Vandenio klaida yra ta, kad pagal jį partijos esą ne tie patys žmonės su savo dorybėmis ir ydomis, o kažkokių pabaisų irštvos. Tad kaip čia atsitinka, kad tos klaikiosios partijos it dulkių siurbliai susiurbia į save tik žmogiškąsias atmatas, o visi padorieji nei išsirenka iš savo tarpo iškilias asmenybes, nei patys susitelkia į išskirtinai dorų vandenių ir undinių santalkas (nebent tokia pavadintum skustagalvių ir neapykanta putojančias žmogystų išpuvusiais dantimis gaują, sutelktą prie Seimo langų)?. Juk apie tai ir rašo Lina.
Rytietiška demokratija mūsų žemėje
Jei gyventojams ir toliau nebus noro prasiskolinti, kad perdažyti daugiabučius korupcija persunktoje taip vadinamoje renovacijoje, valstybė renovuoti pastatą privers jėga, rašo „Verslo žinios“. Savivaldybė turės pati sumokėti kompensacijas už šildymą, jei jos teritorijoje nevyks renovacija. Žmonės bus taip pat griežčiau spaudžiami – jei name atsiras nors maža grupelė norinčių renovuoti ir tariamai taupyti šilumą, jų balsų užteks pradėti korupcines mūsų pinigų dalybas prieš daugumos valią.
Dilema kyla dėl kreditų mokumo – ar gyventojai sugebės išsimokėti prieš jų valią paimtas paskolas.
„Prievartos čia nėra, pagal įstatymus yra bendrų sprendimų, kurie privalomi visiems – tokia yra demokratija“, – guodžia aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Priversti skolintis yra demokratija?
Tai gal pasitikti seimūnus akmenų kruša taip pat yra ne prievarta, o demokratija?
Ar tikrai norime tokios rytietiškos demokratijos, kokią mums bruka kubiloidai? Ar tam mes ėjome prieš Rusijos tankus?
Tęsinys Dar vienas kuriozas, apibūdinantis partijų niekingumą: " Dabar bus galima asmenybes rinkti ir į savivaldybių tarybas. Partijos jau rūpinasi jomis: apsimesk nepriklausomu, po rinkimų prisijungsi prie frakcijos. Ką mes čia apgaudinėjame?" Tikra tiesa: partijai apgauti žmogų tikrai nereiškia nieko, lengviau nei nusispjaut, nes tokios jau tos lietuviškos partijos- tai amoralūs apgavikai ir menkystos. Bet nereikia stebėtis, kad žmonės tokiomis partijomis bjaurisi. Ir ieško išeities. Kas kaip: kas emigruoja, kas nebalsuoja, kas jungiasi į judėjimus. Į kuriuos partiniai, taip pat nepasigėdija sulįsti. Juk Čilinsko judėjimas ir buvo perorganizuotas kaip tik todėl, kad į jį sulindo konservatoriai ir iškreipė pačią esmę, nors Čilinskas visiems garsai skelbė- tai nepartinis judėjimas. Bet ką darysi- partija ir padorumas nesueinančios kategorijos. Taigi: lietuviška partija tik gilaus pasibjaurėjimo vertas darinys. Padorūs žmonės į tuos beidėjinius junginius net nestoja. Stoja tik blogiausieji, norintys gerai pagyventi kitų sąskaita, ar turintys kitokių egoistinių interesų žmogystos. Tai lietuviškų partijų esmė. Ir nereikia aiškinti, kad partijos yra tautos veidrodis, nes tai netiesa. Lietuviška partija yra blogis, kokio tauta nėra nusipelnusi.
Keistokas straipsnis, pilnas prieštaravimų. Įgrisęs iki gyvo kaulo, konservatorių grasinimas: " Jei nepasitiki tautos atstovybe, tai gal nori diktatūros? Jei nepasitiki savo išrinktaisiais, tai gal pats savimi nepasitiki? " Lyg tai jie būtų ne diktatūra. Jau vien tos špygos per Seimo langus ir pašaudymas į žmones guminėmis kulkomis! Neseniai Afrikoje šaudė guminėmis, o kai pritrūko, šaudė tikromis. Šaudymas į demonstruojančius žmones tai ne diktatūra? Tuomet kas tai? Arba: " Bet juk pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes". Ir toliau bandoma argumentuoti, kad kita pusė būtinai turi būti sąrašiniai. Bet kodėl? Ponia? Nes, renkant tiesiogiai, į Seimą niekuomet daugiau nepatektų Kubilius, Kirkilas, Juknevičienė, Razma, Vėsaite, ar tamstos Pečeliūnas? Argi ne to bijomasi, ponia konservatore? Juk bijot tai šito! Toliau: "Gal blogos dabartinės partijos?...Jau yra pavyzdžių, kad įmonių vadovai į kuriamą partiją suvaro visus savo darbuotojus. Apie kokias pažiūras ir idėjas galima kalbėti, kai tampi partijos nariu vien iš baimės likti bedarbiu?" Tai ir yra lietuviškos partijos išskirtinumas: kai įmonės direktorius, ar šiaip koks Valinskas susigalvojęs gali susiveikti 1000 nuo jo vienaip, ar kitaip priklausančių žmogelių ir įkurti partiją. Bet, nevadinkime tai partijomis, nes tai tik klanas, sekta ar gauja. Kodėl gi nepakeitus įstatymų ir nesugriežtinus partijų apibrėžimo ir bent jau 50 kartų nepadidinus narių skaičiaus? Juk bijote, kad tie dariniai, kurie dabar pasivadinę partijomis, sugriežtinus jų reglamentavimą, subyrėtų kaip kortų nameliai? Ar ne šito bijote? Ponia?
Bet pone, prie Seimo dauguma buvo profsąjungos atvesti žmones. Tačiau pro Seimo langus, ponai išrinktieji su gerais dantimis, tiems su blogais dantimis, kaišiojo špygas. Tai ir išprovokavo riaušes. O po to, tie su gerais dantimis į tuos kurie su blogais dantimis dar pasismagino pašaudydami. Tokia ta dantų realybė. O į partijas, bent jau į tas, kurios 2 K, padorūs žmonės net nestoja, nes gėdinasi. Lygiai taip pat, kaip rusų laikais į LKP stodavo tik karjeristai, tas pats ir dabar. Tik nepradėkite apie idėjas, nes jų nėra, yra tik vulgarus noras gerai pagyventi kitų sąskaita. Žmonės būriuojasi į visuomeninius judėjimus, kuriuos partiniams labai norisi sukompromituoti, kadangi bijo konkurencijos.