2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vykintas Augustaitis. Ir kultūroje rinka viską sustato į savo vietas

2010-09-05
Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Lietuvos regionai 

Atrodytų, kad vieša jau 13-tą kartą rengiama šakiečių bendruomenės folkloro šventė „Prieš adventą“ yra svarbiau už uždarą Šakių moterų veiklos klubo vakarėlį „Jaunystės“ salėje po jų organizuojamo renginio Šakių kultūros centro scenoje. Tačiau folkloru Šakiuose domisi tik vyresnio amžiaus žmonės ir tie geriau pasėdi prie televizoriaus, negu patys dalyvauja. Tas pusšimtis ištikimų kasmetinės šventės dalyvių nemoka pakovoti už savo interesus. Todėl visai suprantama, kodėl Šakių valdžia nusprendė „Jaunystę“ atiduoti moterų klubui sugebančiam kūrybiškai organizuoti tikrai populiarius renginius. (Be abejo ir pati valdžia mielai dalyvaus tame uždarame vakarėlyje po koncerto.)

2001 m. taip pat negavome valdiškų patalpų. Ir tada pirmenybę valdžia atidavė uždarai žemdirbių šventei, kuri tada audringai vyko kultūros centro fojė. (Ir dabar moterų klubo uždaram vakarėliui visiškai pakaktų erdvaus kultūros centro fojė. Bet, matyt, bijo sulaistyti ąžuolinį fojė parketą.) Tada bendruomenės šventę organizavome kartu su kitomis Šakių NVO. Todėl nesunku buvo gauti „Varpo“ vidurinės mokyklos valgyklos salę. Vėliau išblėso bendros Šakių NVO šventės idėja. Kiekviena NVO rengia šventes atskirai. Malonu prisiminti, kad 1998 m. šventę rengėme kartu su Šakių šeimos centru, 1999 m. – su Šakių Caritu, 2000 m. – su Šakių „Bočiais“.

2009 m. mūsų šventė šauniai pavyko net siaučiant „paukščių“ gripui. Atrodo, kad nėra neįveikiamų kliūčių išskyrus žmonių abejingumą.

Folkloro šventė buvo skirta ne vien pensininkų malonumui. Vakaronės metu atsiskleisdavo šakiečių gebėjimai šokti, dainuoti, groti. Kai kurie iš jų vėliau tapdavo „Šakijos“ ansamblio nariais. Folkloro vakaronės yra metodas ne tik atskleisti talentus bendruomenėje, bet ir sudominti folkloru jaunimą. Visai linksmai neformalus jaunimas šią vasarą šoko po „Šešupės malūnų“ festivalio dalyvių koncerto Šakių parke. Už tokią progą esame dėkingi festivalio režisierei iš Marijampolės. Šakių valdžia dar nesupranta, kokios linksmos gali būti folkloro vakaronės.

Ar dar bus ateityje bandoma Šakiuose rengti folkloro vakarones? Gal tai daryti susimylės kultūros darbuotojai? Galima tik pasvajoti, kad koks jaunas folkloro mėgėjas iš miesto atsikėlęs gyventi į Šakius čia pradės kurti sau kultūrinę aplinką.

Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Žinoma, gražiausia buvo pradžia. Dabar patys esame kalti, kad nepateikėme šiemet paraiškos Kultūros rėmimo fondui. Tokiam reikalui tikrai būtume gavę finansavimą. Būtų nenenutrūkusi besiformuojanti tradicija išsidūkti prieš adventą, nes per adventą „batelius reikia pasidėt".

Dar nežinome, kaip išsispręs patalpų problema. „Jei velnias uždaro duris, tai Viešpats atidaro langelį." Viena aišku, kad iš vietos valdžios pagalbos nesulauksime. Neturime valdžios gebančios atlikti įvairių interesų derintojo ir tvarkytojo vaidmenį bei užtikrinančios, kad neįsigalės viena interesų grupė.

www.sakieciai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Novečentas 2010-09-05 12:50

Manau, kad čia netinkama vieta reikšti savo skaudulius. Visiškai nereikalingas straipsnis. Jei valdžia jums neskiria jokio dėmesio galbūt yra tam tikros priežastys? Gal reikėtų truputį kilstelėti savo renginių lygį ir gautumėte daugiau dėmesio? Atrodo, kad pati organizacija nėra labai aktyvi ir suinteresuota tai daryti. Atsidūrus tokioje situacijoje manau reiktų ieškoti problemų ne tik vietos valdžioje, bet ir pačios NVO viduje. Sėkmės.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį