2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Šiandienos Lenkijos iniciacijos ritualai parodoje „Iniciacijos“

2010-09-06
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  Kultūra » Informacija 
P. Pokryckio fotografija

Rugsėjo 7 d. 18.00 val. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė – dešinė“ antrojo tarptautinio fotografijos meno festivalio IN FOCUS 2010 programoje svečiuosis lenkų fotografas Przemyslavas Pokryckis su paroda „Iniciacijos“. Lenkų kuratorė Marta Olejnik pažymi, kad nors Lenkijos visuomenė modernėja, tačiau visuomeniniai ritualai tebėra vienodi.

Antropologai, ypač šios temos meistras Arnoldas van Gennepas, laikė iniciacijas universaliu žmogiškos kultūros elementu. Šie ritualai, pasaulyje turintys begalinę įvairovę formų, veda mus, žmones, per gyvenimo ciklą. O gyvenimas nėra visuomet vienodas. Jis keičiasi nuo pradžios iki galo, ir ne tik pamažu, diena iš dienos. Kartais jis pasikeičia staigiai, pasiekia naują tarpsnį, atverčia, kaip sakome, naują puslapį. Kažkas baigiasi, prasideda kažkas nauja. Tam, kad paliktume sena ir įsileistume nauja, turime peržengti slenkstį. Tai – esminė akimirka, ir čia prireikia ritualo.

P. Pokryckio fotografija iš serijos „Iniciacijos“, 2005 m.

Folkloro kultūroje – ir bet kurioje kultūroje, nors tai ne visuomet akivaizdu – riba tarp dviejų tarpsnių, slenkstis, kraštas laikomas pavojingiausiu momentu. Jis pavojingas todėl, kad taisyklės, kurios prieš tai brėžė mūsų gyvenimo ribas, nebetinka, lieka praeityje tvirta atrodžiusi tapatybė. Prieš įžengdami į kitą etapą su naujomis taisyklėmis bei nauja tapatybe, esame „be vietos“, už ribų, neapibrėžti.

P. Pokryckio fotografija iš serijos „Iniciacijos“

P. Pokryckis dokumentinę fotografijų seriją „Iniciacijos“ kūrė trejus metus. Autorius teigia, kad jis siekė užfiksuoti lenkų šeimų ritualus svarbiausių katalikiškų apeigų – krikštynų, pirmosios komunijos, vestuvių ir laidotuvių – metu. Fotografijose įamžinti ritualai, pažymintys perėjimą, pasikeitimą, slenkstį tarp vieno ir kito gyvenimo tarpsnio. Pats pasikeitimo momentas: žmogaus gyvenimas kinta, kinta šeima, visuomenė. Ritualas, sukeliantis šį pasikeitimą, išlieka, lieka iš esmės toks pats.

Nors Lenkijos visuomenė modernėja, ir skirtingose šalies dalyse bei socialinėse sferose vienodų įvykių (krikštynų, pirmųjų komunijų, vestuvių bei laidotuvių) formos labai skiriasi, tačiau gestai tebėra vienodi. Ritualų ir to, kas kartais vadinama „tautiniu charakteriu“, galia ir reikšmė sudaro bendrą šerdį, akivaizdžią didžiulėje įvairovėje.

P. Pokryckio serija „Iniciacijos“ buvo eksponuota galerijose Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir Slovakijoje. Vilniuje parodą bus galima aplankyti iki rugsėjo 25 d.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.