Mirė Telšių vyskupijos kunigas Renaldas Reivytis
2010 m. rugsėjo mėn. 5 d., eidamas 43-čius metus, Telšiuose mirė kun. teol. lic. Renaldas Reivytis.
Velionis gimė 1968-04-05 Kretingos rajone Šlaveitų kaime, Darbėnų parapijoje. 1975m. mokėsi Palangos I-joje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1983 m. Tų pačių metų rudenį įstojo į Klaipėdos 41-VTPM, kurią baigė 1986 m. įsigydamas staliaus-dailidės specialybę. 1986 – 1988 metais tarnavo sovietinėje armijoje. Iš jos grįžęs dirbo staliumi Palangos poilsio namuose „Rugelis“.
1989 m. rugsėjo mėn. 1 d. įstojo į naujai atkurtą Telšių kunigų seminariją, kurioje mokėsi iki 1991 m. pavasario. 1991 m. filosofijos studijas tęsė Šv. Kryžiaus institute Romoje. 1992 – 1997 m. studijavo popiežiškame Gregorianium‘o universitete Romoje. Jame įsigijo teologijos bakalauro ir biblinės teologijos licencijato laipsnius.
Studijuojant Romoje, 1995 m. liepos mėn. 9 d. Žemaičių Kalvarijos Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vysk. A. Vaičius suteikė jam kunigystės šventimus.
Vyskupo paskyrimu dirbo:
1997-07-30 – 1998-01-06 - Telšių kunigų seminarijos prefektu ir dėstytoju
1998-01-06 – 2002-08-27 - Palangos parapijos vikaru ir Vidmantų koplyčios Kuratoriumi
2002-08-27 – 2003-09-16 -Telšių kunigų seminarijos dėstytoju, Eigirdžių ir Ubiškės parapijos klebonu
2003-09-16 – 2007-08-24 - išleidžiamas daktarato studijoms Romoje, studijų neužbaigė
2007-08-24 – Telšių vysk. V. Borisevičiaus kunigų seminarijos Šventojo Rašto ir biblinių kalbų dėstytojas bei Telšių šv. Antano Paduviečio parapijos rezidentas vikaro teisėmis.
Kun. Renaldas Reivytis pašarvotas Telšių Katedroje. Laidotuvių šv. Mišios bus Telšių Katedroje 2010-09-08 (trečiadienį) 10 val, po jų velionio žemiškieji palaikai išvežami į Palangą, kur bus palaidoti Palangos senosiose kapinėse.
Maloningasis Viešpats atlygins jam už gyvenimo triūsą ir išdalintą gėrį, o Švenčiausioji Motina Marija apreikš jam savo malonės turtus. Mes gi visi, kurie kartu darbavomės, palydime jį nuoširdžia malda.
Tegu ilsisi ramybėje.
(Telšių vyskupijos kurija)
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Atėjau į man skirtą celę, vienutę su dar vienišesniu langu. Vaizdas į kiemą. Tiesiai į bronzinę moterį. Ir visai netikėtai pajutau nenusakomą lengvumą. Nors buvau tarp keturių sienų su esminiais šios žemės keleivio daiktais – stalu, kėde ir lova, man atrodė, kad esu sklandytuvų bazėje, kad tuoj atsivers nuostabiausios kalnų panoramos, miestelių šviesos, kad pajusiu laisvės skrydį, būsiu plasnojantis paukštis, nešamas bronzinio vėjo. Išėjau į vienuolyno erdvę. PAX. Ramybė. Visur tas gydantis žodis, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią... (Lk 1, 79) " (Renaldas Reivytis, Ora et labora, Šiaurės Atėnai 2009.08.07)
Pajusk tą svajonėse išnešiotą laisvės skrydį, surask atilsį ilgai ieškotoje ramybėje, mielas Bičiuli. Mums tavęs labai trūksta.
Broliai kapucinai
"Atrodo, kad girdi dar nežengtą žingsnį, debesies trajektoriją dangaus skliaute, tuščio šulinio gelmės tylą kiemo viduryje, patį laiko prisilietimą – tokį realų, esantį ČIA ir DABAR.
Su kiekvienu lėtu žingsniu lyg recituoji visų žemėje žinomų kalbų abėcėles, pamažu išbrendi iš visų gramatinių ribų, ir kažkur giliai viduje susijungia praeitis, dabartis, ateitis.
Viskas taip sava, artima ir tikra – diena, valanda, minutė, akimirka – kaip judesys amžino kūrinijos plano, kuris vyksta, auga, teka – būties Alfa ir Omega.
Prasiskleidžia erdvė.
Atsiveria delnai.
Kas žingsnis viduje vėl kraunasi lizdas.
Paukščiui.
Sielos sugrįžimui." Renaldas R., 2009.08.07