2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Savaitgalį atidaroma olandų menininko Timo Van Tuilo paroda

2010-09-07
Rubrikose: Kultūra » Dailė 
Timas Van Tuilas. Stalingradas, 2010

Rugsėjo 11 d. (šeštadienį) 18 val. Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje (Konarskio g. 37) įvyks olandų menininko Timo Van Tuilo paroda „Babelis Apverstas“. Po parodos atidarymo, 20 val. bus galima išvysti Timo Van Tuilo performansą, kuris bus gyvai transliuojamas internetu.

Timas Van Tuilas – skulptorius, tapytojas, grafikas, performanso menininkas – gimė 1976 m. Nyderlanduose, s'Hertogenbosche. Nuo pat ankstyvos vaikystės buvo aišku, kad jis taps dailininku – daugelis jo veiklos krypčių ir tikslų buvo susiję su menu. Timas VAN TUILAS baigė garsiąją AKI Dailės akademiją ir savo darbų dėka tapo žinomas Olandijoje. Ilgos kelionės po Europą ir artimuosius Rytus atvedė jį į Lietuvą. Jis yra pirmasis menininkas, kuriantis „Terra recognita“ fondo veiklos rėmuose – ši pelno nesiekianti institucija, įsteigta 2009 metais, skirta XXI a. vizualinės meninės kūrybos palikimui saugoti, plėsti, populiarinti.

Talentingo olandų menininko kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Timas Van Tuilas šiuo metu gyvena ir kuria Kaune. Visi parodoje eksponuojami kūriniai sukurti jam dirbant Lietuvoje.

Keliautojas – taip Timo Van Tuilo kūrybą ir asmenybę apibūdino menotyrininkė Eglė Dean. Pasak jos, kelionę šiuo atveju galime suvokti ne tik tiesiogiai, bet ir kaip vidinę sąvoką, kuri gali reikšti ir tam tikrą kūrybos ar gyvenimo ciklą. Tad Timas Van Tuilas yra iš tų menininkų, kurie sutbiliai, kartu atkakliai ir nepaliaujamai ieško savosios vidinės raiškos.

Šio dailininko produktyvumas yra stulbinantis. Jis nardo įvairiausiose dailės srityse ir visur jaučiasi kaip namie. Jo tapyba ir performanso menas naudojanrt išmestus daiktus – intensyvūs ir intelektualūs. Pagrindinė Timo VAN TUILO veiklos kryptis – medinės erdvinės struktūros („Rėmai“). Pasak Eglės Dean, šios išraiškingos erdvės fragmentacijos pagrįstos konceptualiu mąstymu, kartu – kupinos socialinių poteksčių, vitališko gyvybingumo. Itin savitos ir menininko kuriamos vadinamosios „šviesos dėžės“ – tai drobė, užtempta ant sudėtingų rėmų ir įstatyta į langą. Tokiu būdu šviesa tampa instaliacijos dalimi, ji sukuria vis naujas sąvokas ir formas, kurios fiksuojamos vaizdajuostėje.

Parodoje „Babelis Apverstas“, atspirties tašku pasirinkęs biblinę istoriją, menininkas kalba apie skirtingų tautų savitarpio supratimo problemą. Joje eksponuojami piešiniai ir tapybos darbai – itin ekspresyvūs ir paveikūs. Šiuose kūriniuose aptiktume ir menininko vaizdinį dienoraštį, ir subjektyvius, prieštaringus vidinius išgyvenimus, ir mitologinių parafrazių. Nors juose svarbiau ne forma, o turinys, prasmė, tačiau jiems drąsiai galime taikyti ir klasikinius estetikos kriterijus: linijos, ritmo, vieningumo, įtampos, elegancijos. Menininko sumanymu, parodoje nebus atsitiktinumų – kūriniai jungsis į iš anksto apgalvotas struktūras, kurios savaip atlieps pagrindinę ekspozicijos idėją.

Timo Van Tuilo paroda Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje veiks iki spalio 6 dienos. Parodą darbo dienomis aplankyti galima nuo 14 iki 20 valandos.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.