„Visos žmogiškosios būtybės yra taip pat sapnų būtybės. Sapnavimas sieja visą  žmoniją.“  Jack Kerouak

Sapnavimas – žmogaus psichinio aktyvumo forma, nuolat lydinti kiekvieną mūsų, bet – paradoksas – mažai suprantama ir dėl to pagimdžiusi didžiulę nuomonių apie šio reiškinio prigimtį ir funkciją įvairovę – nuo sapno vertinimo kaip dienos įspūdžių šiukšlinės iki suteikimo jiems dieviškos išminties kanalo statuso. Kartais žiūrime į sapną kaip į spalvingą nuotykį, kartais baiminamės. Tačiau mes dažnai tikimės, kad sapnas gali atnešti mums svarbią žinią apie mus ir mūsų gyvenimą. Sapnuotojo noras suprasti savo sapno prasmę neretai gali būti paaiškinamas poreikiu įvaldyti dar vieną savęs pažinimo, savęs supratimo ir išreiškimo būdą. Amerikiečių psichoterapeutas A. Mindellas, išsamiai ir originaliai tyrinėjęs sapnavimo procesą, nurodo dar ir tokius motyvus, skatinančius sapnuotoją dalytis savo sapnu: tai poreikis iškrauti, išreikšti savo emocijas, taip pat noras pasiekti gilesnio egzistencijos pilnatvės išgyvenimo esamu momentu.

Nuo dvidešimto amžiaus pradžios psichoterapijoje įsitvirtino nuomonė, kad sapnų nagrinėjimas – tai veiksmingas įrankis, atveriantis kelią į psichikos gelmes. Požiūris į tai, kaip šitas įrankis turi būti naudojamas, priklauso nuo to, kokiai psichoterapijos krypčiai priklauso specialistas, nagrinėjantis sapnus. Kiekvienas metodas turi savo pranašumų ir gali būti taikomas, priklausomai nuo situacijos ir tinkamumo pasirinktu atveju, taip pat nuo sapnuotojo asmenybės: konkrečiam žmogui būtent tam tikras metodas gali padėti geriau suvokti jo sapną. Aptarinėdami sapną stenkimės neprisirišti prie vienos nagrinėjimo schemos, prie vieno metodo, o likim atviri, leiskim sapnui skleistis, stebėdami, kur šis procesas veda. Žymaus psichoterapeuto K. Jungo žodžiais tariant, sapnas pats save paaiškina.

Bendriausia prasme sapnų nagrinėjimo tikslas yra informacijos, kylančios pakitusiu pavidalu iš pasąmonės, suvokimas. Ši informacija gali atskleisti kai ką svarbaus apie sapnuotojo neįsisąmonintas problemas, kurios daro įtaką jo gyvenimui, taip pat gali skatinti naujas įžvalgas. Paminėtina, kad šis įsisąmoninimas nėra vieno lygmens procesas, orientuotas į siaurą analizės  rezultatą, o gali sluoksnis po sluoksnio atskleisti sapno daugiaprasmiškumą. Naudodami skirtingus metodus ir daugiapakopį sapno nagrinėjimą, mes stengiamės kuo plačiau atskleisti jo prasmių lauką. Sapnas pasireiškia intelektiniu, dvasiniu, jausminiu, jutiminiu lygmeniu.

Visų jų suvokimas yra būtinas geresniam sapno supratimui. Tokiam supratimui išgyvenimai yra ne mažiau svarbūs už racionalų aiškinimą. Nagrinėdami sapną, galime kelis kartus sugrįžti prie jo, tyrinėdami skirtingais būdais ir neatmesdami nė vieno rezultato, o sujungdami juos. Ir taip siekiama kuo geriau įsisąmoninti giluminį psichikos turinį, sukėlusį sapną. Jei sapnai atskleidžia žmogui tiesą apie jį patį, jis tuo pagrindu gali kai ką keisti savo gyvenime, palengvinti konkrečius savo skaudulius, susijusius su psichinės būsenos, asmenybės, elgesio problemomis, santykiais su žmonėmis ir t. t. Ir esant reikalui darbas gali būti pakreiptas šia linkme. Sapno žinios atskleidimas ne tik atneša mums naują savęs ir savo situacijos supratimą, bet ir padėdamas susiorientuoti gyvenimo problemose pakelia gyvybinį tonusą, suteikia papildomos energijos.

Sapno erdvė

Garsų S. Freudo posakį, kad sapnas yra karališkasis kelias į žmogaus pasąmonę, galėtume kiek pratęsti ir praplėsti sakydami, jog sapno žinia siunčiama mums ne tik miego metu. Ji yra giluminio mūsų psichikos turinio balsas, kuris tyliai skamba visą laiką, kreipdamasis į mus, bet kasdienis šurmulys dažnai užgožia jį.

Sapnavimas – tai specifinis pasaulio suvokimo, buvimo pasaulyje būdas. Jis susijęs su ypatinga būsena, kuriai būdingos ryškesnės emocijos, kuri dažnai pasireiškia neįprastine, pakitusia įvykių logika, absoliučios priežastingumo valdžios silpnėjimu, keistų objektų ir personažų, dažnai suvokiamų kaip turinčių ypatingą reikšmę, buvimu. Taip pat reikia paminėti, kad apskritai sapnas dažnai išgyvenamas kaip nešantis svarbią, bet užmaskuotą simboliais informaciją. Visa tai sudaro specifinį subjektyvų pasaulį, kurį pavadinsime sapno erdve. Šioje erdvėje aptinkame galimybę kitaip, neįprastu būdu pamatyti realybę, įžvelgti joje naujas, netikėtas puses. Tam tikru atžvilgiu sapnų erdvė gaubia mus visada ir visur – ne tik miegant, bet ir būdraujant, t. y. visada galime pamatyti savo gyvenimo situaciją naujai. Todėl sapnų nagrinėjimas neturi būti atsiejamas nuo kasdienio gyvenimo, svarbu žinoti, kad sapnų erdvė – tai realybė, nuolat esanti (bet dažnai nepastebėta) mūsų gyvenimo kasdienybėje, suvokti, kaip sapnas pasireiškia būdraujant.    

Nagrinėjimo tikslas nėra vien konkretaus rezultato – sapno paaiškinimo –  siekimas. Vertingas yra pats procesas, pasinėrimas į sapno erdvę, išgyvenimas, daugiareikšmio prasmių lauko atskleidimas. Sapnų erdvė būdravimo metu gali pasireikšti netikėtu spontanišku vaizduotės žaismu, fantazijomis, subtiliais fiziniais pojūčiais, vidiniais impulsais, skatinančiais judesius, veiksmus. Šių veiksnių įsisąmoninimas praplečia sapno suvokimą, padeda geriau suprasti jį sukėlusias aplinkybes. Mūsų kasdienės veiklos užgožiami jie gali likti nepastebėti, tačiau juos sukėlęs pasąmonės turinys pasireiškia sapnuose, kai miego metu sumažėja sąmonės kontrolė. Kadangi sapnai nagrinėjami būdravimo būsenoje, pravartu atsižvelgti į sapnų erdvės egzistavimą kaip į papildomą galimybę suvokti naujus sapno aspektus. Sapno nagrinėjimas vyksta čia ir dabar, todėl atspindi ne tik sapno įvykius, bet ir esamus sapnuotojo santykius su sapnu. Taigi, stengiamasi atkreipti sapnuotojo dėmesį į tai, ką jis jaučia, suvokia aptarinėdamas sapną. Į patį sapną žvelgiame ne atsietu preparuotojo, analizuojančio objektą, akimis, o nagrinėdami stengiamės pasinerti į jį, „susapnuoti“ jį naujai. 

Dialogas su sapnu

Nuomonė, jog sapno paskirtis yra tik adaptuoti dienos įspūdžius, kad jis tik turi padėti mums susitvarkyti su nerimu, kylančiu dėl sunkumų, su kuriais susiduriame, yra akivaizdžiai ribota. Produktyviau matyti jame patarėją, gyvenimo vedlį. Jei žiūrėsime į sapną kaip į skirtos mums žinios nešėją, tai nagrinėdami jį turėtume palaikyti su juo savotišką dialogą. Tai reiškia, kad galime kreiptis į jį ir gauti atsakymą. Kreipimąsi į sapną suprantame kaip  klausimo, kurį užduodame sapnui, įsisąmoninimą. Juk jei sapno atneštoje žinioje norime pamatyti atsakymą, turime suvokti klausimą, kurį nesąmoningai buvome uždavę. Atsakymas skamba kaip simboliniai personažai ir objektai, su kuriais susitikome sapne, jausmai, kuriuos patyrėme sapnuodami. Atsakymas gali ateiti ne tik tiesiogiai iš sapno, bet ir nagrinėjimo metu iš sapnuotojo asociacijų, minčių, išgyvenimų, taip pat iš bet kurio grupės nario, vadovo ar kitų žmonių, su kuriais aptarinėjami sapnai. Ir tai yra sapnavimo erdvės pasireiškimas. Atsakymas gali būti tiek žodinis, racionalus, tiek  gautas išgyvenimo pavidalu. Buvimas sapno erdvėje reikalauja atvirumo viskam, kas nutinka mums ir mumyse. Tuomet sapnas ir pasirodo kaip patarėjas, kaip vedlys kelionėje po mūsų vidinį pasaulį. Veiksmingas dialogo taikymo metodas naudojamas geštaltinėje terapijoje, kai sapnuotojas užmezga pokalbį su reikšmingais sapno personažais ar net objektais ir gauna iš jų atsakymą apie jų pasirodymo sapne tikslą.

Žymus filosofas M. Buberis aprašo tris skirtingus žmogaus suvokimo būdus. Tie patys būdai taikytini ir nustatant santykį su sapnu, ieškant sapno prasmės, suvokiant savo sapną, kaip dialogo partnerį. Pirmas būdas įvardijamas kaip stebėjimas, kai stebėtojas stengiasi užfiksuoti kuo daugiau objekto bruožų ir tokiu būdu gauti jo aprašymą. Kitas – kontempliacija, kai ramiai, be jokios įtampos stebimas objektas, nieko nelaukiant, nesistengiant įsiminti. Kontempliuotojas pilnai pasitiki organiška proceso eiga. Ir stebėtojui, ir kontempliuotojui būdingas išankstinis noras suvokti objektą kaip kažką atskirta nuo jų ir jų asmeninio gyvenimo. Tuo tarpu trečias būdas – įsiskverbimas (Innewerden) organizuoja dialogą taip, kad gaunama žinia ne tiek aprašo mums patį sapną, kiek praneša kažką esminio apie mus pačius. Mes jaučiame, kad mums kalba ne pats sapnas, o į mus kreipiamasi sapno pagalba. Sapnas panaudojamas tik kaip kanalas. Reikia manyti, kad Buberis, būdamas religinis filosofas, turi omenyje Kūrėją, transpersonalinį lygmenį, iš kurio kreipiamasi į mus.

Mes galime tai suprasti plačiau, remiantis sisteminiu požiūriu į žmogų. T. y. žmogus yra daugiau negu individas. Jis yra didesnės sistemos dalis – šeimyninės, genealoginės, etnologinės, makrosocialinės, globalinės, kosminės, dvasinės ir t. t. – jungiasi su šia sistema sudėtinga ryšių sistema. Tokiam kontekste galima kalbėti apie kolektyvinę pasąmonę, archetipus. Taigi, sapne į mus gali būti kreipiamasi iš kito, aukštesnio sisteminio lygmens. Jeigu nagrinėjant sapną aktualizuojasi šis aspektas, mes turime į jį atsižvelgti.  Tokiu būdu gali ateiti atsakymas į esminius klausimus, liečiančius mūsų buvimo šiame gyvenime prasmę, t. y. galime pažvelgti į savo gyvenimą iš „paukščio skrydžio“. Dirbant su sapnu visi trys būdai gali būti vertingi, priklausomai nuo situacijos. Tačiau kažką gilesnio, esminio galime suvokti, kreipdamiesi į sapną trečiuoju būdu (jeigu sapnuotojas tikrai pasiruošęs esamu momentu iš šios pozicijos pažvelgti į savo sapną). Pradėdami darbą su sapnu mes turime omenyje visas tris jo suvokimo galimybes, tačiau kuris būtent būdas realizuosis nagrinėjimo procese prognozuoti sunku – tai parodo pati proceso eiga.

Nagrinėjant sapną dialogas gali plėtotis plačiau: formuluojami papildomi klausimai ir pakartotinai kreipiamasi į sapną arba į tą, kas stovi už jo, ir siekiama gauti atgalinį ryšį, atsakymą. Toks dialogo vystymas gali vykti „pratęsiant sapnavimą“, t. y. leidžiant savo vaizduotei parodyti, kaip galėtų vystytis toliau sapno įvykiai.

Kaip kreiptis į sapną

Dialogą su sapnu labai praturtinsime, įsiklausydami į „kūno balsą“. Pirmiausia turimas omenyje dėmesys pojūčiams, nes, anot W. Reicho, A. Mindello ir kt., kūne objektyviausiai atsispindi mūsų emocinis gyvenimas, ir būtent pojūčių suvokimas geriausiai padeda jį įsisąmoninti. Galime užduoti klausimą: „Kur ir kaip jaučiamas sapnas kūne?“ Remiantis dialogo idėja, esant reikalui, galime  kreiptis į pojūtį, bandydami išsiaiškinti, ką mums pasakytų šis pojūtis. Atsakymas gali ateiti asociacijų, vaizdinių, impulsyvių judesių, veiksmų pavidalu. Stengiamės suvokti, kokia forma „nori“ atsakymas būti išreikštas ir skatiname tokią išraišką, priimdami tai kaip sapno atsiskleidimo proceso dalį.

Nagrinėjimas racionaliuoju lygmeniu sudaro bazinę darbo su sapnu dalį. Aptariant ir analizuojant sapno turinį, į įvykius ir objektus žiūrime kaip į simbolius, kurių prasmė nėra vienetinė, o sudaro daugybinę įvairių prasmių, papildančių viena kitą, visumą. Taigi, nagrinėjant sapną atskleidžiamas simbolių prasmių laukas, siekiama įvardyti atrastas sapnuotojo problemas ir surasti ryšius su realiais jo gyvenimo įvykiais, verbalizuojami darbo su sapnu rezultatai, formuluojamos išvados. Visa tai struktūruoja sapno nagrinėjimo procesą.

Kitas darbo lygmuo orientuotas į emocinį sapno komponentą. Kadangi kartais emociją būna sudėtinga įvardyti, ją suvokti padeda dėmesys fiziniams pojūčiams, t. y. pastebėjimas, kaip emocija jaučiama kūne. Emocijų fiksavimas, išgyvenimas.

Aptarimas sudaro ypač svarbią darbo su sapnu dalį, nes būtent emocijos atspindi tikrą sapnuotojo santykį su tuo, kas vyksta sapnuojant. Tuo tarpu žodinės interpretacijos kartais gali maskuoti sapno esmę. Ryškesnės emocijos, susijusios su kažkuriuo sapno epizodu, gali parodyti jo išskirtinę reikšmę nagrinėjant sapną. Šių emocijų asocijavimas su panašiomis, patirtomis sapnuotojo būdravimo būsenoje, padeda atrasti ryšį su atitinkamais jo gyvenimo aspektais.

Sapnas laukia mūsų dėmesio, kad praneštų žinią, galinčią praturtinti, įprasminti mūsų gyvenimą. Sakoma, jog sapnas, kuris nebuvo atskleistas, panašus į laišką, kuris nebuvo atplėštas.

Autorius yra 20 metų darbo patirtį turintis psichologas. D. Kuniskis Egzistencinės terapijos centre nuo š. m. spalio mėn. organizuoja sapnų nagrinėjimo grupę. Grupės užsiėmimai vyks kas antrą sekmadienį Egzistencinės terapijos centre, Karmelitų g. 4–14, Vilniuje. Užsiėmimų trukmė – 4 val.

Vienos dienos užsiėmimų kaina 100 Lt. Registruotis galima tel.: 868 623 542, 868 527 953.

Bernardinai.lt