Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas dėl 1941 metų Lietuvos Laikinosios Vyriausybės ir LAF veiklos vertinimų
Lietuvos žydų bendruomenė išplatino pareiškimą dėl Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veikklos Lietuvos piliečių žydų atžvilgiu. Siūlome visą pareiškimo tekstą.
Pastaruoju metu Lietuvos masinės informacijos priemonės pagausėjo straipsnių, kuriuose bandoma vertinti Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (LLV) veiklą Lietuvos piliečių žydų atžvilgiu nuo 1941m birželio 23-ios dienos iki 1941 metų rugpjūčio 5-os dienos.
LŽB tiki, kad patį LLV atsiradimo faktą skatino nuoširdus noras atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Deja, remdamiesi įvairiais to meto dokumentais, Lietuvos ir užsienio istorikų tyrimais turime konstatuoti, kad, įtakojant atvirai antisemitinei Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) veiklai, Lietuvos Laikinoji Vyriausybė priėmė labai daug antižydiškų įstatymų, tuo, be jokios abejonės, ji prisidėjo prie LAF ir vėliau nacių okupantų eskaluojamų antižydiškų nuotaikų, kurios netruko, dar vokiečių kariuomenei neįžengus į Kauną ir kitus Lietuvos miestus, peraugti į masines Lietuvos žydų žudynes – apie tai byloja gausūs istoriniai faktai. Kai kur spaudoje taip pat pasirodo ir visiškai teigiamų Savisaugos ir TDA batalionų veiklos vertinimų – LŽB tai laiko visišku nesusipratimu bei pasityčiojimu iš žuvusių Lietuvos piliečių žydų atminties.
Dauguma apžvalgininkų, gvildenančių šia temą, sąmoningai ar nesąmoningai vengia kalbėti apie LLV ir LAF sąsajas, tuo tarpu istoriniai šaltiniai akivaizdžiai liudija, kad LAF labiausiai prisidėjo prie LLV atsiradimo, formavimosi ir ideologijos, kuri žydų atžvilgiu buvo antisemitinė ir kurstytojiška.
Lietuvos Laikinosios Vyriausybės politika, kurią daugeliu atveju diktavo LAF, Lietuvos gyventojams nedviprasmiškai rodė, kad Lietuvos žydai nebėra lygus piliečiai su lietuviais. Tokiu būdu, žudymo gaivalas buvo ne stabdomas, o savotiškai skatinamas. LLV pozicija Lietuvos žydus pastatė už įstatymo ribų.
Nebuvo nei vieno LLV viešo pareiškimo ar kito dokumento, protestuojančio prieš masinį Lietuvos žydų persekiojimą, ar kito LLV dokumento, kuriame LLV butų išreiškę Vyriausybės valią apginti visus be išlygų Lietuvos piliečius arba susilaikyti nuo jų persekiojimo. 1941 metų liepos 12-ą dieną vokiečių pasiuntinys dr. Kleistas, atvykęs iš Berlyno vietoje dr. Greffės, ultimatyviai pareiškė LLV pirmininkui, kad negali būti ir kalbos, kad Vokietija pripažintų LLV. Nepaisant to, kad LLV suvokė, jog užsibrėžto nepriklausomybės tikslo nacių valdžia neleis pasiekti diskriminaciniai, antižydiški potvarkiai, įskaitant ir gėdingus "Žydų padėties nuostatus" (svarstyta rugpjūčio 1 dieną, likus 4 dienom iki LLV veikos sustabdymo) tebebuvo LLV nuolat priimami.
Lietuvos Žydų Bendruomenė mano, kad dėl LLV priimtų gausių antižydiškų potvarkių, nesugebėjimo atsiriboti nuo antisemitinių LAF atsišaukimų ir jau prasidėjusių masinių Lietuvos žydų žudynių konteksto, Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veikla yra vertintina neigiamai, nes nuo nepriklausomybės atkūrimo idėjos buvo netrukus pereita prie kolaboravimo su nacių okupantais, kuris labiausiai pasireiškė diskriminacinės LLV politikos Lietuvos žydų atžvilgiu srityje. Todėl rasti pozityvų LLV veikloje, LŽB, deja, negali.
Mėginimai teigiamai vertinti save Lietuvos Vyriausybę paskelbusią LLV, kuri nesugebėjo bent pareiškimu apginti jos piliečių žydų, ir suteikti jai visišką ar dalinę legitimaciją, prieštarauja ir Lietuvos interesams bei gadina jos įvaizdį tarptautinėje arenoje.
LŽB pažymi, kad buvo pavienių LLV narių, kurie vėliau, LLV sustabdžius savo veiklą, gelbėjo Lietuvos žydus rizikuodami savo gyvybę – pavyzdžiui, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo šeima. Tačiau pavieniai žmonių žygdarbiai ir Vyriausybės, kaip Tautos suvereno, veikla yra skirtingi dalykai, numatantys skirtingą atsakomybę už asmeninį poelgį ar Tautos vardu priimamą sprendimą.
Iš pagarbos Lietuvos žydų karo metų aukoms, iš pagarbos tiems keliems LLV nariams, kurių šeimos vėliau gelbėjo žydus, iš pagarbos istorijai, kviečiame visus – politikus ir žurnalistus, susilaikyti nuo pozityvių LLV veiklos vertinimų, nes LLV veikla, LAF baltaraiščių siautėjimai sutampa su Lietuvos žydų masinio naikinimo pradžia.
Lietuvos žydų masinės žudynės yra juoda Lietuvos istorijos dėmė. LLV, deja, yra tos dėmės dalis. Nekurkime preteksto ateities kartoms mums priekaištauti dėl to, kad tas dėmes mėginame retušuoti.
Kitąmet birželio 22-ą sukaks 70 metų birželio sukilimui. Jo kilnus nepriklausomybės atkūrimo tikslas veik tą pačią dieną LAF smogikų pagalba buvo negrįžtamai paskandintas nekaltų Lietuvos žydų kraujyje. Kitąmet tą pačią dieną sukanka ir 70 metų, kai buvo pradėtos precedento Lietuvos istorijoje neturinčios masinės žydų žudynės, nušlavusios 600 metų puoselėtą lietuvių ir žydų bendrabūvi. Ką švęsime?
Labiau turime pagrindo susikaupti maldoje už mirusius.
Paskelbkime birželio 22-ą susikaupimo ir maldos diena - maldos už nepriklausomybę visiems Lietuvos piliečiams - lietuviams ir žydams, totoriams ir karaimams, vokiečiams ir rusams.
Pagerbkime žudynių aukas ir jų atminimą, nusilenkę tiems lietuviams, kurie, rizikuodami savo gyvybe gelbėjo savo bendrapiliečius žydus. Nemėginkime ieškoti ir kurti didvyrių ten, kur jų nebuvo. Mūsų nesupras ateinančios kartos, mūsų nesupras ir tarptautinė visuomene, seniai radusi tinkamą moralinį ir politinį vertinimą jų kvislingams ir petenams. Būkime laisvi - nebijokime tiesos. Ir nustokime tarp eilučių piršę Lietuvos piliečiams minti, kad rudasis okupantas Lietuvai tais laikais reiškė mažesnę blogybę, nei raudonasis. Tas neįvyks, nes kone dviejų šimtų tūkstančių nužudytų Lietuvos žydų gyvenimui jokie pseudo-istorikai ir žurnalistai nebeprikels.
Mokėkime gyventi ir dirbti Lietuvos labui su tokia jos istorija, kokia ji yra. Kad ir kokia karti ji bebūtų.
Lietuvos Žydų Bendruomenė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Pritariu straipsniui. Pridutrsiu tik, kad LLV buvo silpna ir nereikšminga, joks okupantas su ja nesiskaitė ir pati tauta apie ją. rodos, ne ką tespėjo sužinoti. Beje, nemačiau rimtų Lietuvos žmonių straipsnių, teigiančių, kad rudasis okupantas buvo geresnis už raudonąjį. Nėra arba neturėtų, mano galva, būti daug ir teigiančių, kad visiems Lietuvos piliečiams (kitaip tariant, visai konstitucinei Tautai) raudonasis buvo geresnis už rudąjį. Kokios "Respublikos" mėšlo niekada neskaičiau ir nebeskaitysiu. Anoniminių mulkių komentarai, pilni neapykantos žmonėms, man neatstovauja visos mano tautos nuomonės ir žmogiškumo lygio, nors ir sako, kad reikia Tautą šviesti, mokyti meilės.
Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) neigiamai vertina Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 metų veiklą ir prašo kad lietuviai suprastų juos. Aš tikiu kad paskelbti šį pareiškimą Lietuvos žydų bendruomenę skatino nuoširdus noras kai kuriems iš jų rasti taiką ir ramybę toje Lietuvoje kurioje jų tėvai ir protėviai šimtmečius ramiai gyveno, ir kuriuos paskui ištiko baisi tragedija.
Bet lietuvius irgi ištiko tragedija. Ir tie lietuviai kurie po pirmos sovietų okupacijos išliko gyvi ir kurie nebuvo ištremti į Sibirą, mėgino išsigelbėti iš tos tragedijos. Nebuvo aišku kokios pastangos galėjo būti sekmingos. Nebuvo aišku kas vadovaus – nes didžiuma Lietuvos inteligentijos per pirmą sovietmetį buvo išžudyti arba ištremti. Gal būt jeigu Raslanas ir Dushanskis nebūtų pasidarbavę Rainių miškelyje, kuris nors iš tų nukankintų ir nužudytų būtų pajėgias vokietmečiu kitaip išlaviruoti Lietuvos likimą. Bet po pirmo sovietmečio tie zmones ir tokios progos buvo atimtos iš Lietuvos.
Žydai dažnai kartoja kad komunistinis raudonasis okupantas jiems buvo “mažesnė blogybė” už vokiečių rudajį okupantą. Lietuvoje gimęs Izraelyje gyvenantis žydų istorikas, Dov Levin, net pavadino vieną iš savo knygų; ”Mažesnė iš dviejų blogybių”. Ir visiem aišku kad žiūrint iš žydų kančių ir aukų, raudonasis okupantas buvo jiems mažesnė blogybė, ir visiems aišku kodėl taip buvo.
Bet kodėl, dabar, LŽB paneigia ne-žydų lietuvių supratimą, kad po pirmos sovietinės okupacijos, po netikėtų žiaurių areštų, kankinimų, žudynių, ir trėmimų, ir praradimo savo valstybės, ne-žydąm lietuviąm bet kuris sovietų priešas buvo ta “mažesnė” blogybė. Ligi tol lietuviai “didesnės” blogybės kaip sovietų okupacijos ne tik nebuvo patyrę, bet ir negalėjo įsivaizduoti.
Pagal mokslininkų apskaičiavimus, lietuvių kurie prisidėjo, tiesioginiai prie vokiečiu sugalvotų ir organizuotų žydų žudynių, buvo maždaug 2,000-3,000 (prof. A. Bubnys). Reiškia, mažiau negu viena dešimta dalis procento (0.1%) visų Lietuvos gyventojų. Netiesioginiai prisidėjusių – šoferiai, sargybiniai – buvo daugiau, bet sudedant visus tuos, vistiek nesiekiam nei pusę procento (0.5%) visų Lietuvos gyventojų (Jeruzalės prof. Dina Porat). Gerai, kalbėkime apie tuos 0.1% - 0.5% nusikaltėlius. Bet iš kur čia LŽB priskiriama “juoda dėmė” ant visos Lietuvos?
Kiekvienoje tautoje yra ir dorų žmonių ir nusikaltėlių. Taip pas lietuvius, taip pas žydus, taip pas visus. Sovietų pirmoje okupacijoje žydai ryškiai dalyvavo, naudojant pačio Dov Levino žodžius, toje žydam “mažesnėja blogybėja”. Sakoma, kad tai buvo tiktai maža dalis visų žydų. Aš tikiu kad tai yra teisybė, ir negali būti aiškiau, kad kaltinti visus žydus už tą mažą dalį negalima. Bet lietuvių nusikaltėlių irgi buvo maža dalis. Ar lietuvius, už tą mažą lietuvių dalį galima kaltinti ir priskirti visai Lietuvai kažkokias “juodas dėmes” ?
Žydai išgyveno baisią tragediją. Yra pasaulyje buvę ir kitų tragedijų. Susikaupkime, kaip LŽB siūlo, už visus mirusius. Bet prašydami sau supratimo, supraskime ir užjauskime ir kitus.
Dar pridėsiu: žydų genocidas yra siaubingas dalykas, mes niekada iki galo nesuvoksime, kas atsitiko šiai tautai, ko mes netekime. Mes netekome didelės dalies AUTENTIŠKOS Lietuvos, tokios, kokia ji buvo nuo senų senovės. Buvo užmusta daug tautų / žmonių ir sovietų rankomis (lietuviai, ukrainai, lenkai , žydai - taip pat) Sovietai žydus hitlerininkas perduodavo mirčiai. 2 -ąjį pasaulinį karą pradėjo 2 slibinai (3 REICHAS is SSSR) o pasmerktas liko tik vienas, ta aplinkybė suluošino demokratijas, vėl klesti genocidų nepasbėjimas (Rusija užmušė pusę čečėnų tautos).
1. Tas LAF veikė vokiečiams OKUPAVUS šalį. LIETUVA, KAIP VALSTYBĖ, NĖRA ATSAKINGA UŽ HOLOKAUSTĄ LIETUVOJE - ATSAKINGA VOKIETIJA. PRISIMINKIM, KAD LIETUVA PIRMOJI TEISĖ HITLERININKUS apie 1936 metus, A.Smetonos smerkiamoji pozicija hitlerininkų atžvilgiu visada buvo aiški, Lietuvoje NEBUVO suburta SS dalinių. O kad čią Hitlerio slibinas įsisuko, kas dabar kaltas? ŽYDŠAUDŽIUS lietuviai smerkė (tai paniekinamasis, smerkiamasis žodis). 2. O ŠIANDIEN kas ką daro, kad užstotų, pavyzdžiui, kaukaziečius prieš Rusiją? O kaip dėl Gazos? JUk jei būti teisuoliu - tai geriausia būti absoliučiu. Istorija - gyvenimo mokytoja.
Įdomu, kodėl pas mus nutylimi tokie dalykai, kaip kad pav. Ukrainoje žydų tautybės žmonių buvo nužudyta nepalyginamai daugiau, negu Lietuvoje? O Vengrijoje žydų persekiojimas prasidėjo dar 1939 metais! Bet nei ukrainiečiai, nei vengrai nevadinami žydšaudžiais ar dar kaip nors užgauliojami. Matyt, už tai turime būti " dėkingi" ir mūsų kaikuriems istorikams. Tai vis pasireiškia tas nelemtas lietuviškas nuolankumas, o tikriau sakant, padlaižūniškumas...." Na, o poną Alperovičių mes prisimenam dar iš sovietmečio ....
Būkim taikūs žmonės ir nesmerkime nei vienos tautos.Blogi gali būti tik konkretūs tautos žmonės,bet ne visa tauta.Taigi žydų tauta nebuvo ir nėra komunistinė,o lietuviai nėra žydšaudžių tauta.Visą tautą skuba pasmerkti tik pikti žmonės,kuriems yra malonu išlieti pyktį ant kitokio žmogaus,negu jie patys esantys.Teisingumas tokiems piktiems žmonėms yra neaktualus.
Ju.
Meluoji ir skleidi žydomasoniškąją propagandą - ne lietuviškas tautiškumas lėmė žydšaudystę, o jūsiškių nusikaltimai prieš lietuvių tautą.
Kodėl saviškių nusikaltimų niekada nepasmerkėte?
Lietuviai žydšaudčius jau seniai pasmerkė. Kodėl jums nepasekus geru lietuvių pavyzdžiu?
Paskui, po karo, LLV ir LAF nariai, kiti į Vakarus emigravę lietuviai bandė maskuoti, patys cenzūruoti gėdingus antižydiškus LLV ir LAF dokumentus, todėl ne visi lietuviai žino, kad tokių šlykščių teiginių tuose dokumentuose būta, todėl ne visi ir sutiks, kad ta Vyriausybė negarbintina ir net negerbtina.