2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Nidoje švedų menininkė Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienas fiksuos menine akcija

2010-09-08
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  Kultūra » Informacija 

Rugsėjo 12 d. Nidoje Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras pristato Švedijos menininkės Katerinos Mistal meno akciją „Pasienio žymėjimas“.

Medijų menininkė, daugiausia dirbanti su video ir dokumentine fotografija, akcentuoja socialines problemas. Katerina dažnai suveda žiūrovą akistaton su erdvėmis, paženklintomis smurtu ar nusikaltimais.

Naujausias K. Mistal sumanymas „Pasienio žymėjimas“ – tai fotografijos projektas, kuris gvildena valstybių sienas kaip regiono identitetą ir politinę strategiją. Projekto pjūviu autorė pasirinko Šengeno erdvės ribas, kurios skiria teritorijas, kultūras ir tautas. Sienas sukūrė žmonės, todėl būtent jų grupėmis K. Mistal ženklina „pasaulių“ sankirtas. Minėtų grupių specifiką autorė renkasi atsižvelgdama į kiekvienos šalies istoriją. Menininkė apsvarsto prieštaravimus tarp tai, ką matome ir ką įsivaizduojame ar tikimės matyti, ypatingai kreipiant dėmesį į vietos specifiką, atmintį ir geopolitiką.

Projekto akcijos jau įvyko su Gdansko laivų statytojai, Norvegijos žvejais, Maroko turgaus pardavėjais. Šengeno ribas Lietuvoje menininkė ženklins Nidoje pasitelkusi vietos mokyklų: Klaipėdos Vydūno vidurinės, Neringos meno ir Nidos vidurinės, mokinius. Liaudies dainas dainuojančios mokinių linijos horizonte motyvą K. Mistal pasiūlė akcentuodama „dainuojančios revoliucijos“ ir jaunos šalies demokratijos įvaizdį.

K. Mistal paroda, kurioje žiūrovai galės susipažinti su visu projektu bei katalogu, įvyks KKKC parodų rūmuose 2011 balandį.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...