2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Radvilų rūmuose – Marijos Švažienės tekstilės ir tapybos paroda

2010-09-08
Rubrikose: Kultūra » Dailė 

Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) atidaromą Marijos Švažienės tekstilės ir tapybos parodos „Erdvių trauka“ atidarymą ir albumo „MARIJA ŠVAŽIENĖ. TEKSTILĖ, TAPYBA“ pristatymą. Renginyje dalyvaus menininkė Marija Švažienė, menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė, menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, dailininkas Leonardas Tuleikis, parodos kuratorė Nijolė Žilinskienė. Atidaryme muzikuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ansamblinio dainavimo klasės studentai bei absolventai: Dovilė Kazonaitė ir Konstantin Anikin, Rima Švėgždaitė, Raminta Milišauskaitė, Julija Karaliūnaitė ir Algirdas Bagdonavičius. Vadovas – Dalius Samėnas.

Jubiliejinėje Marijos Švažienės parodoje „Erdvių trauka“ dvylikoje Radvilų rūmų salių lankytojams pristatoma per 120 žymios Lietuvos tekstilininkės kūrinių, tapybos darbų.

Marija Švažienė (Kondrackytė) gimė 1930 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Dailės studijas pradėjusi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, baigė jas Vilniuje 1955 m. Po studijų M. Švažienė penkerius metus dirbo Kauno „Dailės“ kombinate, o nuo 1960 m. tapo laisva menininke ir aktyviai įsijungė į meno gyvenimą. Nuo septinto dešimtmečio pradžios jos kūriniai bendrose parodose yra daug keliavę po Lietuvą ir užsienį. Surengtos personalinės parodos: Vilniuje (1970, 1974, 2000, 2005), Panevėžyje (1974), Kozencoje (Italija, 1978), Klaipėdoje (2000). 1980 m. M. Švažienės kūryba įvertinta Lietuvos valstybine premija, dailininkei suteiktas nusipelniusios meno veikėjos vardas.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Žilinskienės, „paroda pavadinta „Erdvių trauka“, nes erdvė, judėjimas erdvėje visada buvo dailininkės dėmesio centre. Įspūdingų matmenų gobelenai – architektūros ir taikomosios dailės sintezės pavyzdžiai – pristatomi parodoje didelio formato iliustracijomis. Tokių gobelenų yra sukurta daugiau kaip dvidešimt („Skrydis“, 1974, 280x850 cm, trijų dalių „Saulės žiedai“, 1978, 290x870 cm, kt.). Tai ryškūs viešųjų įstaigų Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Maskvoje, Ženevoje interjerų akcentai.“

Antrojoje parodos dalyje eksponuojami M. Švažienės tapybos ant popieriaus darbai. Kuratorės mintim, „menininkė šiam užsiėmimui šiuo metu skiria vis daugiau laiko. Norą tapyti skatina gamtos vaizdai, augalai, jų atspindžiai vandenyje. Realūs motyvai perkuriami, neįprastai sugretinami, keistas apšvietimas suteikia paveikslams paslapties. Tačiau daugiausia dailininkė yra nutapiusi gamtos įspūdžių inspiruotų romantinių kompozicijų. Panašiai kaip tekstilėje, M. Švažienė ir tapydama išradingai naudoja įvairias geometrines formas, abstraktų grafinį piešinį, skambias spalvas.“

Marija Švažienė yra sukūrusi daugiau kaip šimtą tekstilės kūrinių ir per du šimtus tapybos darbų. Lietuvos dailės muziejus turi didelę M. Švažienės tekstilės kūrinių kolekciją ir beveik visą ją eksponuoja parodoje „Erdvių trauka“.

Parodą lydės edukacinė programa moksleiviams ir jaunimui.

Finansinę paramą skyrė Kultūros rėmimo fondas.

Paroda Radvilų rūmuose veiks iki spalio 24 dienos.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį