2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Sostinės Pamėnkalnio galerijoje – Vlado Karatajaus jubiliejinė tapybos darbų paroda

2010-09-08
Rubrikose: Kultūra » Dailė 

Nuo rugsėjo 7 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos Pamėnkalnio galerijoje veikia jubiliejinė žinomo Lietuvos menininko, profesoriaus Vlado Karatajaus tapybos darbų paroda. Ekspozicijoje daugiau kaip trisdešimt pastaraisiais dešimtmečiais sukurtų peizažų ir natiurmortų.

Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, ir po kelių metų pateko į profesoriaus V. Mackevičiaus vedamą figūrinės kompozicijos ir portreto studiją. 1952 m. jaunasis dailininkas buvo pakviestas dėstyti į Valstybinį dailės institutą. 1965 m. Vladui Karatajui buvo suteiktas docento vardas, 1975 m. jis tapo profesoriumi, nuo 1968 m. jam buvo pavesta vadovauti Tapybos katedrai.

Dar mokydamasis Ukmergės mokytojų seminarijoje, V. Karatajus savo tapybos darbus eksponavo Ukmergės dailės mėgėjų parodoje, vėliau nuolat dalyvaudavo įvairiose respublikinėse, Pabaltijo, tarptautinėse parodose, o personalines darbų parodas surengė 1971-1972 m. Vilniuje ir Kaune, vėliau Vilniuje – 1986 m., 1995 m., 1999 m., 2005 m., 2007 m. ir 2009 m.

Gamta ir jos grožis tapo pagrindiniu dailininko Vlado Karatajaus įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltiniu, traukos bei kūrybos objektu, todėl žymią vietą jo kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Daugeliui V. Karatajaus peizažų ir natiurmortų nesvetimas impresionistinio pasaulio matymas, momentiškas akimirkos fiksavimas. Vladas Karatajus – koloristas, tikintis neribotomis spalvų galimybėmis ir jų galia. Subtilus spalvos pojūtis, gebėjimas portretuose, peizažuose ir natiurmortuose panaudoti jų ekspresyvumą ir dekoratyvines galimybes dera su skvarbiu kompozicinės darnos, paveikslo struktūros pojūčiu. Portretiškumas, natūralumas, koloristiškumas ir kompoziciškumas yra keturios pagrindinės kategorijos, apibūdinančios V. Karatajaus kūrybą.

Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...