Nuo rugsėjo 7 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos Pamėnkalnio galerijoje veikia jubiliejinė žinomo Lietuvos menininko, profesoriaus Vlado Karatajaus tapybos darbų paroda. Ekspozicijoje daugiau kaip trisdešimt pastaraisiais dešimtmečiais sukurtų peizažų ir natiurmortų.

Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, ir po kelių metų pateko į profesoriaus V. Mackevičiaus vedamą figūrinės kompozicijos ir portreto studiją. 1952 m. jaunasis dailininkas buvo pakviestas dėstyti į Valstybinį dailės institutą. 1965 m. Vladui Karatajui buvo suteiktas docento vardas, 1975 m. jis tapo profesoriumi, nuo 1968 m. jam buvo pavesta vadovauti Tapybos katedrai.

Dar mokydamasis Ukmergės mokytojų seminarijoje, V. Karatajus savo tapybos darbus eksponavo Ukmergės dailės mėgėjų parodoje, vėliau nuolat dalyvaudavo įvairiose respublikinėse, Pabaltijo, tarptautinėse parodose, o personalines darbų parodas surengė 1971-1972 m. Vilniuje ir Kaune, vėliau Vilniuje – 1986 m., 1995 m., 1999 m., 2005 m., 2007 m. ir 2009 m.

Gamta ir jos grožis tapo pagrindiniu dailininko Vlado Karatajaus įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltiniu, traukos bei kūrybos objektu, todėl žymią vietą jo kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Daugeliui V. Karatajaus peizažų ir natiurmortų nesvetimas impresionistinio pasaulio matymas, momentiškas akimirkos fiksavimas. Vladas Karatajus – koloristas, tikintis neribotomis spalvų galimybėmis ir jų galia. Subtilus spalvos pojūtis, gebėjimas portretuose, peizažuose ir natiurmortuose panaudoti jų ekspresyvumą ir dekoratyvines galimybes dera su skvarbiu kompozicinės darnos, paveikslo struktūros pojūčiu. Portretiškumas, natūralumas, koloristiškumas ir kompoziciškumas yra keturios pagrindinės kategorijos, apibūdinančios V. Karatajaus kūrybą.

Paroda veiks iki rugsėjo 29 dienos.