2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Vaidotas A. Vaičaitis. Kodėl negerbiame savo vėliavos?

2010-09-08
Rubrikose: Visuomenė » Komentarai ir pokalbiai 
Vėliava su reklama

Vakar Rotušės aikštėje džiaugsmingai stebėjau krepšinį. Lietuviai ir vėl laimėjo. Netikėtai prie mūsų priėjo jaunas vyras ir visiems aplinkiniams pradėjo dalinti gražiai į celofaną suvyniotas vėliavėles, kabinamas prie automobilio lango.

 Gavau ir aš šią dovaną, dėl kurios labai apsidžiaugiau. Tačiau, kai po rungtynių nuėjau prie automobilio ir išvyniojau vėliavėlę, nemaloniai nustebau, nes vietoj mūsų trispalvės pamačiau netvarkingai „išsiliejusias“ geltona-žalia-raudona, o vidury vėliavėlės – ornamentą su išsižiojusio vaikino galva ir žodžiais juodame fone „mes laimėsim“.

Analogišką ornamentą buvau matęs vienos alaus firmos reklamoje. Tada pastebėjau, kad turbūt didesnė dalis vėliavėlių, prikabintų ant automobilių – kaip tik ir yra tokios rūšies. Aišku, grįžus namo, tokia „vėliavėlė“ nukeliavo į šiukšlinę, tačiau visą vakarą manęs niekaip neapleido mintis, kodėl mes taip negerbiame savo vėliavos?

Juk Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme pasakyta, jog nors Lietuvos valstybės vėliavos atvaizdą galima naudoti dekoratyviniais tikslais, tačiau tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba Lietuvos valstybės vėliavai. Mano manymu, alkoholio įmonės ornamentai tikrai tokios pagarbos nerodo.

Turbūt tiems žmonėms, kurie gamina tokias „vėliavas“, valstybiniai simboliai nieko nereiškia, nebent jie duoda jiems pelną. O ką galvoja žmonės, kurie prisikabina tokias „vėliavas“? Kaip gražu būtų, jei žiniasklaida šiuo klausimu padėtų šviesti žmones. Taip pat pagalvojau, kad jeigu patys krepšininkai paragintų tokiu būdu nesityčioti iš mūsų trispalvės, gal išnyktų ši kvaila tradicija? Žmonės, gerbkime vieni kitus ir savo valstybės simbolius...

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (13)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

ausinės

Daugelį dešimtmečių kauptas ir ateities kartoms išsaugotas Lietuvos radijo garso archyvas tampa atviras visuomenei.

Bernardinų bažnyčios restauracija

Paradoksalu, bet atradimų kur kas daugiau nei praradimų. Svarbiausia, kad, nepaisant sudėtingų sąlygų, išliko gyva parapija.

Rožinis

Jeigu apie sekuliarizaciją ir pasaulietiškėjimą spręstume pagal religiškumo, ypač jo fundamentalistinių ir integristinių versijų, „sugrįžimą“ į viešąją erdvę, tai atrodytų, jog, grįsdami viešosios-politinės sferos autonomiškumą, jie išsisėmė.

Moteris gamykloje

Harvardo universiteto istorijos profesorius Niallas Fergusonas neseniai pristatė išsamią studiją, gvildenančią civilizacijos temą. Autoriaus įsitikinimu, Vakarų civilizacija priėjo liepto galą.

Gintaras Česonis

Trečius metus vystomas fotografijų projektas, pasakojantis apie Lietuvos miestus ir miestelius siekiantis atskleisti itin asmenišką fotografo santykį su vaizuojamomis vietovėmis...