Ketinimus perimti 18 milijardų litų vertės valstybės turtą, perduodant jį valdyti neaiškiam holdingui, pavadintam „Visuomis“, principinga ir aiškia pozicija, atrodo, pasisekė pristabdyti. Bent jau sukelti abejonių ir valdančioje konservatorių (TS-LKD) partijoje.

Artėjantis naujas politinis sezonas, startuosiantis rugsėjo 10 d. eiline Seimo sesija, turėtų būti karštas ir įtemptas. Ne dėl artėjančių savivaldos rinkimų, o dėl Lietuvos ir jos žmonių – ar politikoje įvyks esminis lūžis ir dar galėsime kalbėti apie valstybės vizijas ir visuomenės ateitį, ar jau nebeliks prasmės turėti vilties. Klausimas labai aiškus ir paprastas – ar valdžia pasisuks veidu į didžiąją visuomenės dalį, ar ir toliau tarnaus pralobusiai mažumai, siekiančiai lobti ir sunkmečiu (taip pat ir užsienio kapitalui).

Vargu ar begalima tikėtis esminių politinių pokyčių iš dabartinio Seimo partijų. Nepaisant jų išorinių iškabų (pavadinimų), turinys yra tas pats. Daug kartų išsakytą Socialdemokratų sąjungos požiūrį, jog Seime nėra pozicijos ir opozicijos, o viso labo tėra tik parlamentinė masė, kovojanti už valdžios postus, įtaką ir finansinius svertus, pagaliau vaizdžiai iliustravo ir žurnalistas Vytautas Bruveris: „Galiausiai konservatorių vadovas privalėtų ištarti ačiū ir visai opozicijai – už tai, kad ji ir toliau nėra opozicija.“

Taigi, nori nenori, bet didžiausia atsakomybė už šį politinį sezoną teks Prezidentei. Be griežtos personalijų politikos, D.Grybauskaitė privalės aktyviai ir principingai pagal LR Konstituciją įsitraukti ir į bendravalstybinę. Jei toliau dabartinė Vyriausybė ir Seimas nerodys pokyčio ženklų, su 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimais privalu inicijuoti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.

Socialdemokratų sąjunga ne kartą teikė konkrečius pasiūlymus, ką ir kaip reikėtų padaryti, kad įvyktų teigiamas Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo virsmas. Kadangi didžioji dalis LSDS parengtų dokumentų tebeguli Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės stalčiuose, šį kartą telieka priminti, kas turi būti ištraukta į dienos šviesą, t.y. tai, ką turėtų padaryti Vyriausybė bei Seimas.

Pirmiausia sukurti konkurenciją monopolizuotoje energetikos, bankų, prekybos, vaistų rinkoje. Dar apie 3,5 mlrd. Lt, kurie buvo numatyti verslui skatinti, turi būti išimti iš bankų ir panaudoti pagal paskirtį – paremti smulkų verslą, skiriant po 10 000 – 15 000 Lt mikrokreditams (taip būtų suteikta parama per 200 000 verslo įmonėlių). Dalis ES paramos taip pat yra įstrigusi bankuose. Valdžiai tenka priminti, jog tos lėšos skirtos ne bankams maitinti. Kalbant apie SODRĄ, be abejo, padėčiai taisyti labai svarbu naujų darbo vietų kūrimas, didėjantys atlyginimai, tačiau didžiausias rezervas yra „šešėlyje“ – vokeliuose. Iki šiol tuo klausimu jokių priemonių nesiimama. O pagal paskutinius duomenis, šešėlinio verslo mastai jau viršija 2010 m. biudžetą.

Sutvarkyti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymą, atribojant partijas ir politikus nuo suinteresuotų verslo grupių įtakos, įvesti mokesčių sistemoje progresinį principą (PGPM, dividendai, pelnas ir kt.), įvesti nekilnojamojo turto mokestį (taip pat taikant progresinį principą), visuotinį pajamų išlaidų ir turto deklaravimą, priimti BK pataisas dėl senaties termino netaikymo sunkiems ekonominiams finansiniams nusikaltimams, įkurti valstybinį komercinį banką ir t.t. – tai tik dalis būtinų darbų ir priemonių, kurie visgi rodytų, jog Lietuvoje galima tikėtis esminių teigiamų pokyčių.

Į politinę partinę sistemą privalu grąžinti pamatines politikos vertybes – ideologiją, principingumą, atsakomybę, sveiką idealizmą, solidarumo, teisingumo sampratą. Viešojoje erdvėje taip pat turėtų būti panaikintas LLRI „ekspertų“ monopolis ir atsirasti vietos kitokiai nuomonei, grindžiamai vertybinėmis, o ne merkantilinėmis vartotojiškomis nuostatomis. Tuomet ir iš visuomenės bus galima tikėtis, kad iš vartotojiškumo ji pradės orientuotis į pilietiškumą.