2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Dainius Paukštė. Naujametė dovanėlė. Faktai ir tendencijos

2010-09-09
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Migracija

90 000 – apytiksliai toks skaičius išreikš emigracijos mastą iš Lietuvos 2010 m. gruodžio 31 d., jeigu išliks šiandienos tendencijos. Tokį skaičių gauname atlikę visai nesudėtingus skaičiavimus pagal aštuonių šių metų mėnesių rodiklius. Gyventojų registro duomenimis, iki š. m. rugpjūčio 31 d. emigracija pasiekė iki šiol neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo – 12 090. Taigi emigracija išaugo beveik 5 kartus (482 proc.). Blogiausia yra tai, kad emigracijos srautai ne stabilizuojasi, o smarkiai auga. Jeigu palygintume 2010 ir 2009 m. keturių mėnesių rodiklius, matytume, kad tada emigracija didėjo 288 proc., dabar ji išaugo dar 200 proc. Išlikus šiai tendencijai, per keturis iki metų pabaigos likusius mėnesius užfiksuosime dar beveik 30 tūkst. emigrantų.

Išvykimo deklaracijų pateikimo vieta (seniūnija ar konsulinė įstaiga) bei būdas (atvykus į deklaravimo įstaigą arba internetu) atskleidžia nedidelę „paslaptį“ – iš to matyti, ar išvykimą iš Lietuvos deklaravo anksčiau išvykęs asmuo, ar emigrantas naujokas. Išvykimo iš šalies deklaravimas daugeliui pasidarė ypač aktualus, kai iškilo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo klausimai. Tai labai suaktyvino išvykimo deklaravimą. Dar metai kiti, ir valstybė turės realią informaciją apie emigracijos mastus, o Statistikos departamentui nereikės skaičiuoti išvykimo nedeklaravusių asmenų. Nesudėtinga analizė atskleidžia, kad rugpjūčio pabaigoje maždaug 40 proc. išvykimo deklaracijų buvo pateikta internetu ir konsulinėse įstaigose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad taip savo išvykimą deklaravo anksčiau to nepadarę asmenys (23 397 deklaracijos), o didžioji dalis – beveik 60 proc. (apie 35 000 deklaracijų) – seniūnijose, t. y. dar Lietuvoje. Lygindami 4 ir 8 mėnesių situaciją, matome, kad asmenų, kurie anksčiau nedeklaravo savo išvykimo ir jį įteisino tik balandžio pabaigoje, mažėja nuo 58 iki 40 proc., o tų, kurie išvykimą deklaruoja dar būdami Lietuvoje, daugėja nuo 43 iki 60 proc. Tai rodo, jog išvykstantieji tampa vis labiau teisiškai išprusę ir laikosi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų.

 Minėti faktai leidžia prognozuoti, kad per 2010 m. bus emigravę ir tai deklaravę per 87 tūkst. asmenų (apie 35 tūkst. išvykimą deklaruos užsienyje, o maždaug 53 tūkst. tai atliks seniūnijose). Šie skaičiai labai dideli, netgi grėsmingi, – kitas į emigraciją linkusias ES šalis lenkiame ir lenksime ne procentais, o kartais. 2009 m., kai į užsienį emigravo apie „tik“ 22 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, agentūra Eurostat, skaičiuodama migracijos saldo indeksą, Lietuvą tarp ES valstybių įrašė paskutinę. O šių metų pabaigoje prognozuojami migracijos srautai beveik keturgubai didesni nei prieš metus.

Ką gi, jeigu visa tai ir toliau mūsų politikų ir visuomenės nejaudina, vadinkime save drąsios Lietuvos, kaip ją pristato įvaizdžio formuotojai, piliečiais. Bet norime to ar ne realiai sėkmingai Lietuvos įvaizdį užsienyje šiandieną kol kas reprezentuoja iš jos išvykstantys mūsų šalies piliečiai, sudarantys pasauliui įspūdį, kad Lietuva – nelaimingų žmonių šalis. Dabar tokia reklama lyg ir nemokama (nors visi žinom, jog nemokamas sūris būna tik pelėkautuose), tačiau už ją ateityje visi mes galime gauti žiaurią sąskaitą.

JAV prezidentas B. Franklinas yra pasakęs: „Nekurti planų – vadinasi, planuoti pralaimėjimą“. O pralaimėti laimėjus laisvę tikrai nesinorėtų.

Autorius yra Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Ida 2010-09-09 17:51

Atodytų, kad kiekvienam seniai turėtų būti aišku, jog ta "žiauri sąskaita" dėl gausios emigracios jau gauta. Ir ne šiandien. Netgi ne vakar, o daug anksčiau. Bet kad tai kažin ar ką nors jaudina.

Kad politikai šia tema seniai manikuliuoja tik savo naudai, tai irgi seniai aišku. Nors man tai yra sunku suprasti, kokia jiems iš to, kad tiek daug žmonių per tuos du dešimtmečius išvažiavo, yra tokia didelė nauda ir kodėl jie nuolat emigraciją tik skatina, skatina ir skatina. Dar sunkiau yra suprasti tai, kodėl ir žmonės tam yra tokie abejingi - net ir tie, kurių artimieji jau ne Lietuvoj, kurie žino ne vieną skaudžią šeimos ar asmens tragediją, iššauktą emigracijos, tam lieka abejingi.

Ir, deja, retenybė yra viešos mintys, raginančios politikus, Prezidetę jau ŠIANDIEN imtis efektyvių priemonių, jog išsaugoti Lieuvoje bent tuos, kurie dar ten tebegyvena. Susigrąžinti išvykusiuosius yra nepalyginamai sunkiau, nei išsaugoti dar neišvykusius. Bet kur tas žmonių saugojimas, jei niekas politikų sprendimuose nesikeičia, kad mažėtų žmonių turtinė bei socialinė atskrtis, kad daugėtų darbo vietų, kad kiltų atlyginimai. Jei politikai tiek jėgų ir laiko skirtų šių problemų sprendimui, kiek jie jų ir jo skiria šokių bei visokiems kitokiems tuščiaviduriams projektams, tai ledai seniai būtų pajudėję.

Šiandien privalome visi turėti tiek drąsos, kad pasakytume tiesą ir prisipažintume: Lietuvoje yra VISIEMS gerai dėl to, jog daug jų bendrapiliečių išsidangino iš Lietuvos. Negrįžtamai. Palikdami jums savo darbo vietas, atlyginimus, namus, butus, savo vaikų vietas mokyklose bei darželiuose, pensijas, motinystės ir kitokias išmokas ir pan. Juk jums šito visko vis kaip maža, taip maža. Tik žmonių Lietuvoj jums vis kaip per daug, taip per daug. O tie žmonės - taigi vienos problemos. Argi ne tokia logika vyrauja šiandien Lietuvoj?

Pastarosiomis dienomis Vokietijos žiniasklaida skelbia džiugią žinią, jog Vokietijos universitetus renkasi vis daugiau ir daugiau užsienio studentų: jie tikisi, kad šitie žmonės (jų dauguma) po studijų liks ir dirbti Vokietijoje. Vadinasi, Vokietija praturtės išsilavinusiais ŽMONĖMIS, o jų dėka kils ir visos Vokietijos gerovė. O Lietuva džiūgauja, kad vis daugiau jaunimo studijuoja užsienyje ir jau net neslepia žiną, jog jie ten ir pasiliks. Lietuvai nėra nieko geriau, kaip kuo greičiau, kuo efektyviau asikratyti savo ŽMONĖMIS. Tad ir nėra ko veidmainiauti, jog emigracijos srautai gąsdina - juk šito nuolat ir tendencingai buvo siekiama nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, nes absoliučiai nieko konkretaus nebuvo daroma, jog žmonės galėtų sėkmingai išgyventi Lietuvoje. Išpūstas, dirbtinis patriotiškumo "ugdymas" yra niekinis, kai aplink pilna pavyzdžių, kai tikrai Tėvynę mylintys žmonės yra priversti iš jos išvažiuoti ir dar pavijui girdėti pašiepiančius juos epitetus, įžeidinėjimus, šmeižtą.

primavera 2010-09-09 19:09

Nieko stebėtino. Juk mūsų politikai ir valdininkai dirba ne savo šalies, o tik savo kišenės labui.

Ontė 2010-09-09 19:41

Jei kiekvienas iš mūsų esame skolingi 10 000 litų, tai mes už juos turėsime sumokėti 900 000 000 litų skolos.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (3)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.