Rugsėjo 11 dieną JAV bus minimos dar vienos islamo ekstremistų teroristinio išpuolio Niujorke prieš Pasaulio prekybos centrą metinės. 2001 metais surengtas išpuolis nusinešė apie 3 tūkstančius gyvybių.

Artėjant šiai dienai, vis daugiau svorio įgauna žinia apie vienos Floridos baptistiškos bendruomenės rengiamą iniciatyvą: „tarptautinę Korano deginimo dieną“. Šiai apie 50 narių turinčiai bendruomenei vadovaujantis pastorius Terry Jones jau ne pirmą kartą pasižymi kraštutinėmis nuostatomis, kaip liudija jo knygos pavadinimas „Islamas yra blogis“.

Nedidelė Floridos bendruomenė, viena tarp tūkstančių kitų JAV religinių bendruomenių, pateko į didžiąsias žiniasklaidos priemones ir privertė reaguoti aukščiausias JAV instancijas, prezidento administraciją. JAV teisingumo ministras jos sumanymą pavadino „kvailyste“, ES diplomatijos šefė Catherine Ashton taip pat pareiškė, jog tai visiškai nepriimtinas gestas.

Nors paprastai JAV kariškiai nekomentuoja savo šalies vidaus įvykių, šį kartą JAV karinių pajėgų aukščiausias vadas Afganistane David Petreus, viename interviu pasakė, jog šiuo gestu nuosaikių musulmonų kurstymui pasinaudos islamo ekstremistai, dėlto didės rizika Afganistane esantiems JAV kariams, taip pat gali kilti „rimtų problemų“ su musulmonais kituose pasaulio regionuose. Jo žodžius iliustruoja prie Afganistane ir Indonezijoje prie JAV ambasadų surengti piketai.

Kad nekiltų dviprasmybių, jau padaryta daug pareiškimų, jog tokie gestai, kaip Korano deginimas, neatspindi nei krikščioniškos dvasios, bei Vakarų pasaulio politinių nuostatų, kurios skelbia visai kitokius principus: tolerantišką elgesį, pagarbą kitų religijų išpažinėjams, pagarbą religijos laisvei, atsisakymą vienos religijos išpažinėjus bloku pasmerkti kaip „blogį“.

Trečiadienį komunikatą paskelbė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, pareiškusi, jog smerktinus 2001 metų rugsėjo 11 dienos aktus negalima atsverti religinės bendruomenės šventa laikomos knygos pamynimu. Kiekviena religija, su savo šventaisiais tekstais, kulto vietomis ir simboliais turi teisę į pagarbą ir apsaugą. Komunikate cituojamos dvi popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI frazės: „prievartos griebimasis religinių įsitikinimų vardu yra didžiųjų religijų mokymo iškreipimas“; „netolerancija ir prievarta negali būti pateisinamos kaip atsakymas į įžeidimus, nes yra nesuderinamos su šventais religijos principais“.

Antradienį Vašingtone buvo sušauktas įvairių religijų lyderių ir atstovų susitikimas, po kurio paskelbtame komunikate rašoma, jog išpuolis prie kurią nors religiją yra išpuolis prieš religijos laisvę.

Raginimas deginti Koraną nusipelno didžiausio pasmerkimo iš tų, kurie vertina civilizuotą elgesį viešajame gyvenime ir gerbia rugsėjo 11 dienos teroristinio akto aukų atmintį. Bendrą deklaraciją pasirašė daug krikščionių, žydų ir musulmonų bendruomenių ar organizacijų atstovų.

Iš katalikų pusės savo parašus padėjo JAV katalikų vyskupų konferencijos Ekumeninių ir tarpreliginių reikalų direktorius t. James Massa ir kardinolas Theodore McCarrick, Vašingtono arkivyskupas emeritas.

Panašius pareiškimus padarė kai kurių Azijos šalių katalikai. Kaip rašoma katalikiškos žinių agentūros „Asianews“ pranešime, Indijoje, Bombėjaus arkivyskupo kardinolo Oswald Gracias iniciatyva susirinko krikščionių, induistų ir musulmonų atstovai, vieningai pasisakę prieš Korano deginimą.

Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ straipsnyje „Tegu niekas nedegina Korano“ cituojamas Pakistano katalikų vyskupų konferencijos pirmininko Lawrence Jonh Saldanha pareiškimas, jog toks gestas prieštarauja „pagarbai religijoms, mūsų doktrinai ir tikėjimui“. Panašiai kalbėjo Irako vyskupas Sako.

Taip pat Indonezijoje, didžiausioje pasaulio islamo valstybėje, katalikų vyskupai, protestantų atstovai susitiko su musulmonų lyderiais, atsiribodami nuo Korano deginimo iniciatyvos, vėliau kreipdamiesi į Floridos bendruomenę su prašymu jos atsisakyti. Tačiau kol kas pastarosios lyderis pastorius Terry Jones, kaip pats pareiškė CNN žinių tarnybai, to daryt neketina.