Rugsėjo 10 dieną, penktadienį, Vilniuje vėl praūš galingi mados vėjai. Jau septintąjį kartą dizainerius, menininkus ir visus mados gerbėjus suvienys meno ir madų festivalis „arMADA“ bei „Mados naktis“. Festivalyje netrūks profesionalų, muzikos, vaizdo, šviesos performansų, teatrinių interpretacijų ir fakyrų pasirodymų.

„arMADA“ 2010 programa

Šiemet festivalio erdvė prasiplės, renginiai vyks ne tik Rotušės aikštėje, bet ir Gedimino prospekte. Iš pradžių Gedimino prospekto ir kelių pagrindinių Senamiesčio arterijų parduotuvių vitrinose ir įėjimuose bus pristatomos Mados nakties karavano kolekcijos. Lankytojus pasitiks trimitininkų „Mood sellers band“ garsai, žonglierių pasirodymai bei savanorių ir sirgalių palaikymo komanda su segway'jais, riedučiais, dviračiais, riedlentėmis. Po pristatymo Mados nakties karavanas patrauks į Rotušės aikštę, kur prasidės įspūdingas madų šou ir net 15 dizainerių rungsis dėl garbingiausios pirmos vietos. Šių metų festivalio tema – ekologijos, mokslo ir konceptualių futuristinių idėjų savita interpretacija. Bus demonstruojamos „Eko“, nešiojamųjų rūbų, konceptualiosios mados kolekcijos, žiūrovus stebins žonglierių, pantomimų, fakyrų pasirodymai bei lindy hopo šokio performansai. Festivalį užbaigs konkursinių kolekcijų apdovanojimai.

Festivalis „arMADA“ turi savo gilias šaknis Lietuvoje. Dar nuo 1995 metų surengtas pirmasis madų šou, kuris vadinosi „Madų korida Senamiestyje“. Penkerius metus pateikdamas naujus, drąsius ir avangardinius sprendimus šiuolaikinės mados, šokio, muzikos ir teatro srityse festivalis vystėsi, eksperimentavo, didėjo. Po dešimties metų pauzės, 2009 metais festivalis vėl atgimė ir drąsiai įžengė į šiuolaikinį Lietuvos meno ir mados pasaulį.

Festivalio dalyviai

Renginyje savo darbus pristatys dizainerės (- iai) iš Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus dizaino kolegijos bei moksleiviai iš Kauno.

Agnė Deveikytė parodys futuristinių elementų kupiną kolekciją, kurioje jungiasi dvi idėjos – virtualaus pasaulio spindesys ir moters troškimas turėti tobulą figūrą. Autorė kvies apmąstyti žmogaus perdėto rūpinimąsi savo kūno formomis problemą, kuri virtualioje erdvėje neretai sprendžiama visiškai pakeičiant savo kūną, priartint jį prie idealo, svajonės.

Ieva Daugirdaitė ir Dovilė Cibulskytė pateiks savitą dabartinės moters interpretaciją. Anot dizainerių, senovės riterių šarvų žvangėjimas, stipriuose vyruose slypinti drąsa ir ryžtas persikelia į šiuolaikinę moterį. Ji – šių dienų riteris – Don Kichotas. Taigi pasirodyme šių dienų riteres išduos šarvų ir nuogo kūno „miksas“, tvirta eisena ir laikysena.

Įdomią moters koncepciją pasiūlys Rasa Jarmolavičiūtė. Jos kolekcijos inspiracija – pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, kurioje yra įdomus sesers vaidmuo. Anot autorės, šiuolaikinis pasaulis paremtas protu ir logika, tačiau jame nebėra intuicijos. Kolekcijoje kuriama moteris, kuri turi intuiciją ir gamtos prigimties instinktus. Kolekcijos pagrindą sudarys marškiniai ir jų interpretacijos.

Koncentualizmo temą toliau plėtos Anna Vassi. Remdamasi Z. Froidu, kuris vyriškame kaklaraištyje įžvelgė tiesioginę asociaciją su peniu, ji bandys mus suintriguoti pateikdama visiškai kitokią vyriško kaklaraiščio interpretaciją ir su juo susijusias asociacijas.

Reda Budvilaitienė savo kolekcijoje „Gyvenimas per formą“ bandys atskleisti asmenybės kaitą per drabužio detalių formą. „Juk gyvenime drabužių detalių ir formos transformacija tolygi mūsų asmenybės kaitai. Kasdien mes mokomės, augame, keičiame požiūrį į aplinką, žmones, pasaulį.“ Kolekcijoje tranformacijos idėją įkūnys origami lankstymo technika.

Asta Labžentytės savo kolekcijoje „Pažintis Hirosimoje“ per istorinę prizmę bandys sugretinti skirtingų kultūrų, rasių, filosofijos elementus, į bendrą visumą jungti vienai schemai nepriklausančius rytus ir vakarus, sensualizmą ir militarizmą, funkcionalumą ir disfunkciją, Japonijos tautinio kostiumo elementus ir Amerikos militaristinės uniformos detales.

Nemažai dizainerių vystys ekologijos temą. Fausta Šarkūnaitės bandys atsigręžti į pankų estetiką. Jos tikslas suteikti nereikalingam daiktui naują estetiką ir atrasti savo braižą atliekų perdirbimo mene. Dizainerės sukurtuose kostiumuose, kuriuose panaudota dirbtinė oda, brokuotas trikotažas, pėdkelnės ir kt. medžiagos, bus bandoma atskleisti vertikalės idėją bei akcentuoti kūno linijas.

„Mus nuolat supa smulkmenos, kurios turi reikšmę. Po truputį visi tampame gyvenimo dalelių kolekcionieriais”, – mano Erika Vizgirdaitė. Savo moteriškų drabužių kolekcijoje „Kolekcionierė“ ji stengsis atkreipti dėmesį į kolekcionavimo virsmą masinės gamybos daiktų kaupimu.

Elvyra Bartosevič ir Simona Slavinskaitė su ironija bandys pažvelgti į vyrus ir moteris, ,,tobulinančius’’ ir kartu žalojančius savo kūną, taip pat į anabolinių steroidų vartojimą, be kurių kultūrizmas mažai įsivaizduojamas ir kurie palieka didelę fizinę, taip pat moralinę žalą.

Donata Žebelytė