Neįtikėtina. Tačiau per penkias savo gyvenimo dešimtis daug įvairių durų mačiusiam europarlamentarui, Lietuvos darbo partijos (DP) lyderiui Viktorui Uspaskichui prieš pusantrų metų pasirodė, kad įėjimas į Europos Parlamentą (EP) nė kiek nesiskiria nuo kokios rusų laikraščio „Komsomolskaja pravda“ redakcijos prieangio Maskvoje. Jis, ko gero, buvo beveik tikras, kad, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, Briuselyje ar Strasbūre užtenka malti tokį patį mėšlą kaip kadaise savanoriškoje tremtyje Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje, į kurią susirinko dešimtis ištikimiausių bendrapartiečių iš Lietuvos. Tačiau retransliuoti ten išpiltas paplavas nematė reikalo absoliuti dauguma Rusijos žiniasklaidos (išskyrus vieną kitą laikraštį).

Padarinys – EP sprendimu didele balsų persvara atimta teisinė neliečiamybė. Lietuvos prokurorai sako galandą peilius, braukia pusantrų metų dulkes nuo baudžiamosios bylos apie DP „juodąją buhalteriją”. Kurioje DP įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių. Pačiam V.Uspaskichui - visiškas fiasco. Šuniui ant uodegos visos organizacinės pastangos ir rinkimų kampanijos finansinės išlaidos – nelabai ir slėpta, kad taip buvo siekta tą pačią teisinę neliečiamybę garantuojančio EP mandato. Šia prasme - nieko nauja turint aiškų požiūrį, kad politika yra verslas ir nieko daugiau. Tik, žinia, kiti padariniai.

V. Uspaskicho likimas – vėl Vilniaus apygardos teismo valioje. Žinoma, bulvarinė-pramoginė Lietuvos žiniasklaida pagrįstai gali tikėtis, jog ši akistata įvyks ne iš karto. Dėl herojaus „užtrukusios politinės komandiruotės Briuselyje“, o gal dėl „netikėtai užgriuvusių politinių-europinių“ rūpesčių. Visai įdomus būtų politinio prieglobsčio prašymas Belgijos Karalystei. Arba suvis beprecedentės muilo operos, kurioje bus galima stebėti išdavimo bylą tarp Lietuvos ir Belgijos bei griausmingą ekstradiciją su ant Vilniaus oro uosto stogų tupinčiais fotoreporteriais.

Toks scenarijus atitiktų V. Uspaskicho politiko stilių. „Esu to puolimo auka. Aš aklas, be manęs priimtas sprendimas kaip Stalino laikais“, – retorika nesikeičia. Kažkada pirmą žingsnį į politiką žengęs po to, kai buvo teisėsaugos užspaustas mokesčių nemokėjusios UAB „Jangila“ byla (ji taip ir nebuvo išnagrinėta Lietuvos teismuose). O dabar – kur jis sakė dabar norįs save išbandyti – Vilniaus arba Kauno mero kėdėje? Ekstradicija kaip priemonė šį stilių atitiktų kaipsyk. Dalyvavimas rinkimuose vėl suteiktų teisinę neliečiamybę. Gal trumpesniam laikotarpiui, tačiau – vis šis tas siekiant išganymo arba senaties termino. Tai ne šou. Nepamirškime paradigmos: politika – tai verslas.

Tačiau šią savaitę negaliu nenukelti kepurės prieš kolegas, ko gero, simboliškai atskleidusius V. Uspaskicho politinio šūkio esmę. „Delfi“ interneto svetainės žurnalistė Eglė Samoškaitė pasidomėjo iš pirmo žvilgsnio labai tolimu nuo Lietuvos ir net Europos Sąjungos reikalų EP narių balsavimu. Apsispręsdamas dėl rezoliucijos, smerkiančios Irano valdžios ketinimą įvykdyti mirties nuosprendį užmėtant akmenimis moterį, kaltinamą vyro išdavyste, V. Uspaskichas susilaikė. „Kadangi man panaikino imunitetą, dabar aš esu PAŽEIDŽIAMAS (beveik visada rašydamas susilaikau nuo pagundų didžiosiomis raidėmis išskirti atskirus žodžius, tačiau ne šiandien – R. S.) ir dabar taip balsuosiu visada, absoliučiai visais klausimais“, – žurnalistams paaiškino Lietuvos ir Europos kankinys. Dar kažką murmėjo apie interesų grupes, jų daromą įtaką ir, galbūt reikia suprasti, nesugebėjimo toms įtakoms atsispirti dėl prarastos neliečiamybės...

Į politiką žiūrint pragmatiškai, it į verslą, ko gero, galima abejoti, ar EP rezoliucija, remianti Irano islamo teisės nemalonėn patekusią moterį Sakineh Mohammadi Ashtiani, esmingai lems jos likimą. Taigi dar mažiau reikšmingas čia yra kokio nors įsižeidusio V. Uspaskicho balsas. Tačiau kartais, labai retai politikoje didžiausią reikšmę turi principai ir vertybės. Dar – supratimas, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje, Belgijoje ar Irane toli gražu nėra dulkė. Tokiu – S.M.Ashtiani likimo kampu – vertinant pažeidžiamumo klausimą, V. Uspaskichas atrodo visiškai apgailėtinas. Kodėl jis turi būti kitoks Seimo nario, Vilniaus ar Kauno mero kėdėje?