2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Archyvus ALK’oje tyrinėja mokslininkės iš Lietuvos

2010-09-13
Rubrikose: Visuomenė » Lietuviai užsienyje 

 Amerikos lietuvių katalikų archyve (ALKA) šią vasarą mokslinį darbą dirbo dvi mokslininkės: viena iš Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU), antra – iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jos naudojosi ALK’os archyvais, kuriuose yra sukaupta aibės dokumentų, knygų ir periodikos iš praeito šimtmečio ir anksčiau.

Dr. Žydronė Kolevinskienė. Dalės Lukienės nuotr.

Dr. Kolevinskienė: ALK’oje sukaupti tikri lobiai

Humanitarinių mokslų daktarė, VPU dėstanti Žydronė Kolevinskienė tyrinėjo istorinę medžiagą. Jos mokslinis darbas nukreiptas į išeivijos literatūrą, lyčių studijas bei šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Ji jau yra paruošusi nemažai straipsnių, pranešimų apie išeivijos rašytojus Nelę Mazalaitę, Juliją Švabaitę, Liūnę Sutemą, Antaną Vaičiulaitį, Ireną Mačiulytę-Guilford ir kitus.

Šiuo metu dr. Kolevinskienė rengia mokslinius straipsnius ir rašo monografiją apie kultūrinę ir literatūrinę moterų veiklą XX amžiaus Pirmojoje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ją ypač domina pirmosios lietuvių moterų draugijos – tema, kuri yra visiškai neaptarta nei literatūrologinėje, nei istorinėje ar kultūrologinėje, feministinėje mokslinėje literatūroje. Tačiau būtent ten, anot prof. Kolevinskienės, reikėtų ieškoti lietuvių moterų emancipacijos pradžios ir apskritai aktyvaus moterų judėjimo ištakų, šaknų.

Viešniai iš Lietuvos taip pat rūpi problema, kodėl ir kaip pirmosios lietuvių moterų draugijos JAV, iš pradžių priklausiusios Amerikos lietuvių Rymo katalikų federacijai (ir vėliau įsteigtai A.L.R.K. Moterų sąjungai), ilgainiui išsiskyrė. Ar ta skirtis buvo radikali, ar vis dėlto kai kurie dalykai liko tie patys, bendri, paremti pirmiausia katalikiška ideologija?

Šių klausimų tyrinėti ji ir atvyko į Putnam, kur sutelkta aibė istorinės medžiagos apie įvairias moterų organizacijas, tarp jų – katalikišką lietuvių moterų šalpos draugiją ,,Šv. Marijos dukterų moterų draugystė”, įsisteigusią 1918 m., ,,Šv. Onos moterų draugystę”, įsisteigusią 1906 m., ,,Moterų Birutų draugystę”, įkurtą 1918 m., ir ,,Rūtą”, įsisteigusią 1939 m. Šios keturios senosios moterų organizacijos, kurioms dr. Kolevinskienės monografijoje bus skirtas atskiras skyrius, ir pateko į jos mokslinį žvalgos lauką.

Būdama ALK’oje dr. Kolevinskienė prisidėjo prie archyvų tvarkymo darbų: ji sutvarkė poeto Fausto Kiršos bei prelato Rapolo Krasausko archyvus. Betyrinėdama archyvus apie moterų veiklą, tuo pačiu juos ir sutvarkė.

Prof. Kolevinskienė pasidalijo savo įspūdžiais apie ALK’ą: „Amerikos lietuvių kultūros archyve stažuojuosi jau antrą kartą. Pirmą kartą čia atvykau š. m. sausio mėnesį, tik gerokai trumpesniam laikui – trims savaitėms. Susipažinau su ALK’oje esančiu išeivijoje svarbių literatūros, kultūros žmonių archyviniu palikimu. Galėčiau drąsiai teigti, kad čia sukaupti lobiai yra tikri turtai, liudijantys dramatišką mūsų tautos istoriją. Viešėdama Putnam sausio mėnesį peržiūrėjau ir sutvarkiau Juozo Otto ir Vytauto Širvydų archyvus (tėvo ir sūnaus), Juozo VilkutaičioKeturakio, Onos Labanauskaitės fondus. ALK’oje saugomi personaliniai asmenų archyvai (pavyzdžiui, prelato Vytauto Balčiūno, Magdalenos Avietėnaitės, S. Santvaro archyvinis palikimas, prof. Zenono Ivinskio, Karolės Pažėraitės raštai, Algimanto Kezio fotografijos ir kt.) ir organizacijų kaip Ateitininkų, Kunigų vienybės, Lietuvių informacijų centro, generalinio konsulato New York, tėvų pranciškonų, atskirų parapijų archyvai ir pan.

ALK’oje yra ne tik gausūs archyvai, bet ir lietuvių kultūros muziejus bei didžiulė biblioteka, kurioje ir bėgo mano mokslinės stažuotės valandos. Darbo produktyvumą, matyt, ir lėmė tai, kad turėjau viską, kas būtina, reikalinga: gera technika (kompiuteris su spausdintuvu, dauginimo aparatas), čia pat ranka pasiekiama reikalinga literatūra bibliotekoje, ypač naudingi buvo ankstesnių metų ‘Moterų dirvos’, ‘Moterų balso’, ‘Mo ters’, ‘Ateities’ ir kt. žurnalų bei laikraščių, skirtų moterų visuomeninio gyvenimo aktualijoms, rinkiniai, įvairios enciklopedijos ir, be abejonės, reta archyvinė medžiaga kaip lietuvių moterų draugijų protokolai, kasos knygos, konstitucijos, statutai, įstatai, laiškai ir kiti svarbūs pranešimai.

Esu labai dėkinga ALK’ai, jos valdybai (senajai ir naujajai), sudariusiai puikias sąlygas (tiek dvasines, tiek materialines, buitines) dirbti. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pasaulis pastaraisiais metais sumažėjo, lyg susitraukė, ir Lietuvos mokslininkams tikrai nėra sunku pasiekti ne tik centruose esančius lietuvių išeivijos archyvus (pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių archyvą Čikagoje), bet ir gerokai nuo centro nutolusius, archyvus, kaip ALKA Putnam, tylioje, ramioje Connecticut valstijos provincijoje. Ne tik literatūrologai, bet ir istorikai, filosofai, religijotyrininkai čia savo tyrinėjimams rastų unikalios, autentiškos medžiagos.’’

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Kristina Ūsaitė. Dalės Lukienės nuotr.

K. Ūsaitė ALK’oje tyrinėjo PLJS veiklą

Šią vasarą ALK’os archyvais taip pat naudojosi VDU Istorijos katedros doktorantė Kristina Ūsaitė, rengianti daktaro disertaciją tema ,,Bendrinės lietuvių jaunimo organizacijos kūrimas išeivijoje: Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veikla XX a. 7–9 dešimtmečiuose”.

K. Ūsaitė jau antrą kartą stažavosi ALK’oje ir tęsė pernai pradėtus tyrimo darbus. Doktorantė gilinosi į Pietų Amerikos, JAV ir Kanados lietuvių jaunimo organizavimosi aplinkybes iki Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) įsteigimo. Siekė atskleisti šių kraštų jaunimo organizacijų indėlį bendrinės lietuvių jaunimo organizacijos kūrimuisi. Taip pat tyrinėjo PLJS narių nuomonę „ryšių su kraštu klausimu”, kraštų LJS dalyvavimą Lietuvos laisvinimo veikloje bei PLJS indėlį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, lituanistinį švietimą.

Apie ALK’oje saugomą medžiagą doktorantė K. Ūsaitė taip atsiliepė: „Džiaugiuosi galėdama pasinaudoti ALK’oje saugomu išeivijos lietuvių sukauptu archyviniu palikimu ir milžiniška emigracijos sąlygomis leista periodikos baze, įgalinančia mus, tyrinėtojus, labiau įsigilinti į lietuvių diasporoje vykusius procesus, užčiuopti lietuviškojo gyvenimo pulsą. Pasinaudodama proga norėčiau padėkoti ALK’os vadovybei už sudarytas palankias darbo sąlygas tyrimui atlikti ir tikiuosi glaudaus bendradarbiavimo ateities projektuose.

Dėkoju Lietuvių katalikų religinei šalpai už suteiktą materialinę paramą, be kurios ši stažuotė ALK’oje būtų sunkiai įgyvendinama. Nuoširdus ačiū ir Putnamo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienėms seserims, suteikusioms pastogę ir apgaubusioms mane žmogišku rūpesčiu. Dėkoju visiems mano viešnagės Putnam metu sutiktiems žmonėms, kurie pasirūpino, kad ji būtų kuo įsimintinesnė.”

Toks archyvų naudojimas, parodant jų vertę, džiugina visus, kurie juos remia savo darbu ir pinigais. Archyvų aprašus galima pasiskaityti aplankius LKMA svetainę: www. lkma.org. (spauskite ,,archyvai”).

MIRGA GIRNIUVIENĖ
JAV LKMA pirmininkė

 

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Rašytojas Etgaras Keretas

Empatijos jausmas ir kritinis mąstymas – Izraelio rašytojo Etgaro Kereto manymu, šie elementai visada grindė judėjiškos kultūros vertybinį pamatą. Šiame pokalbyje jis pasakoja apie susiskaldžiusią Izraelio visuomenę, išnykusį debatų meną ir fundamentalistų cinizmą.

Donatas Puslys

Partizanų istorija yra ne neapykantos, o meilės drama. Ne veltui pats J. Lukša juokavo turįs dvi žmonas – Lietuvą ir Nijolę. Meilė Lietuvai, jos žmonėms, gimtajai žemei buvo tai, kas vedė partizanus į priekį.

Izraelis

Išpuoliai ir protestai nėra tik paprastas atsakas į konfliktą Gazoje, o veikiau ta neapykantos kupina kalba ir smurtiniai išpuoliai yra išraiška gilesnio ir labiau paplitusio antisemitizmo, kurį kursto įvairiausi veiksniai ir kuris augo per pastarąjį dešimtmetį.

Mosulas

Senojo Testamento žemėse gyvenanti pavojuje atsidūrusi religinė mažuma yra naikinama brutalios Islamiškosios valstybės, rašo „Foreign Policy“ žurnalistė Sophie Cousins.

Maskvos šiuolaikinio meno bienalė

Vokiečių kuratorius Kasparas Königas ir latvių smuikininkas Gidonas Kremeris diskutuoja apie tai, ar Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje gali būti kuriamas ir pristatomas vakarietiškas menas.

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar