Arvydas Akstinavičius. „Visuomis“– akmuo ant visuomenės pečių
Dar net neprasidėjus Seimo rudens sesijai ir nepasirodžius 2011 m. valstybės biudžeto projektui, dėl jo jau pradėtos kryžiuoti politinės špagos. Aštriausią dūrį kol kas atliko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareikšdama, „kad netoleruos rinkėjų pirkimo valstybės biudžeto lėšomis“. Taip, tai labai bloga parlamentarų praktika. Tačiau šios lėšos dažniausiai dar pasiekia gyventojus ir vienaip ar kitaip kažkokia tai forma pasitarnauja bent kokios tai visuomenės dalies interesams.
Žymiai didesnė problema – pro šalį tekantys milijardai. Kartais atrodo, kad Lietuva pertekusi pinigais. Šimtas milijonų nuriedėjo nuo Šeškinės kalno iš stadiono statybų, pora šimtų milijonų kažkur išsibarstė Gedimino kalno papėdėje iš Valdovų rūmų statybų ir t.t. Bet kokių statybų, remonto, kelių tiesimo ir tvarkymo darbų, viešųjų pirkimų ir pan. galutinės kainos mažiausiai 2-3 kartus viršija pradines sąmatas. Milijardai į šoną. Ir nieko. Valstybės kontrolės darbas ir išvados perniek. Todėl kalbant apie 2011 m. biudžetą, būtina kalbėti apie kompleksinį įstatymų paketo kovai su korupcija, šešėline ekonomika, socialinei atskirčiai mažinti ir t.t. priėmimą taip pat politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo įstatymo sutvarkymą, atribojant politikus nuo stambaus kapitalo įtakos.
Tenka pastebėti, kad antisocialinį 2010 m. biudžetą Prezidentė pasirašė. Buvo apkarpytos ir taip mažas lėšas gaunančių žmonių pajamos. Artėjant 2011 m. biudžeto priėmimui, iš Prezidentės lūpų norėtųsi išgirsti, kad ji daugiau netoleruos žmonių skurdinimo politikos ir antisocialinio biudžeto nepasirašys.
Aiškios, principingos D.Grybauskaitės pozicijos reikalauja ir Vyriausybės vis aktyviau stumiama valstybės valdomų įmonių bei turto pertvarka. Tik skambiais efektyvumo, skaidrumo lozungais pridengta vadinama pertvarka neturi jokio logiškai argumentuoto pagrindimo. Skelbiami deklaratyvūs siekiai, priešingai, duos atvirkščią rezultatą. Įspūdis toks, kad Vyriausybės nariai su premjeru arba patys nesupranta ką ir kaip nori padaryti, arba gudriai bando maskuoti ruošiamą didelę niekšybę. Sakyčiau, „Visuomis Holding Company“ palyginimas su „Leo LT“ afera nėra tikslus ir teisingas, nes „Leo LT“ savo mastu prieš šį planuojamą monopolizuotą monstrą tėra tik lašas jūroje.
Ne kartą jau teko dėstyti argumentus, kodėl ši valstybės valdomų įmonių ir turto pertvarka, jei bus įvykdyta pagal skelbiamą modelį, dėl ekonominės socialinės destrukcijos kels rimtą pavojų nacionaliniam saugumui. Nors vadinamoje pertvarkoje konkrečios informacijos labai mažai, bet ir iš skurdžių žinių galima padaryti tam tikrus grubius paskaičiavimus. Kadangi į atskirą komercinę dalį planuojama įleisti privatų kapitalą, t.y. ją privatizuoti, be abejo pačioje pradžioje bus garantuotos kelių šimtų milijonų vienkartinės įplaukos. Tačiau ant valstybės pečių palikta nekomercinė dalis vėliau kasmet iš biudžeto pareikalaus mažiausiai 2-3 mlrd. papildomų išmokų. Tokią sumą teks papildomai paimti iš mokesčių mokėtojų. Taigi, visuomenei teks nešti padidėjusią mokesčių naštą. Realiai vertinant Lietuvos socialinę padėtį, 200 000 – 300 000 piliečių toks krūvis jau taps nebepakeliamu. Todėl, jei su „Visuomis Holding Company“ įkūrimu bus paleistas Vyriausybės planuojamos pertvarkos mechanizmas, turėsime dar vieną gausią išvykstančiųjų iš Lietuvos bangą.
Dabar kalbama, kad valstybinės įmonės yra tapusios kai kurių partijų „lesyklėlėmis“. Labai teisingai parinktas žodis. Taip, čia įdarbinami savi partiečiai. Tačiau iš kitos pusės tenka pastebėti, kad valstybinės įmonės pagal įstatymą, priešingai nuo privatizuotų, negali finansuoti nei partijų, nei politikų, nei rinkimų kampnijų. Įvykdžius valstybinių įmonių ir turto pertvarką, daliai privataus kapitalo, taip pat ir užsienio, šios „lesyklėlės“ taps jau nebe lesyklėlėmis, o aukso kasyklomis.
Nestebina, kad paskelbus šią pertvarką planuojamas „Visuomis“ susilaukė ir palaikančiųjų. Kas galėtų paneigti, jog kai kas iš tų palaikančiųjų labai norėtų patekti tarp tų septynių pateptųjų profesionalių vadybininkų. Nors skelbiama, kad „Vyriausybė suprata, jog geras įmonių valdymas nemaža dalimi priklauso ir nuo gebėjimo aiškiai paskirstyti atsakomybes“, tačiau būtent „Visuomio“ valdyba taps tuo vadybininkų septynetu be jokios atsakomybės nei už pasekmes, nei prieš visuomenę. Be to gaunančių ir atlygį, greičiausiai nemenką.
Suprantama, kad būtina siekti skaidresnio, efektyvesnio valstybės turto ir įmonių valdymo. Tačiau dar kartą tenka priminti, jog Vyriausybė ir šiandien savo rankose turi visus svertus to siekti. Tereikia tik noro, politinės valios ir atsakomybės.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
kažkokios blevyzgos...jokių faktų, jokių argumentų...nepatinka man tokie straipsneliai su madingu požiūriu "kritikuojam kad tik kritikuotume ir visai nesvarbu ką ir kaip".
Ot sulaukėm. Lietuvoje lieka tik vagys ir kalbininkai. Vagys vagia, o kalbininkai išranda gražius lietuviškus pavadinimus, kad to vagystės nelabai bjauriai atrodytų.
antisocialinį 2010 m. biudžetą Prezidentė pasirašė. Buvo apkarpytos ir taip mažas lėšas gaunančių žmonių pajamos
Šitą klišę žinome. Gal galima konkrečiais faktais? Tik nesakykite "pensininkai". Kalbėkite skaičiais. Nes mano atlyginimas sumažėjo keliais šimtais. O mano mamos pensininkės pensija sumažėjo apie 15-30 Lt, tikslaus skaičiaus nežinau. Ar čia vadinama "antisocialiniu" biudžetu.
sonca.
Ar tamsta su autoriumi tvirtinate, kad "visuomis" vietoj dabar surenkamo keletos milijonų pelno po kelių metų generuos 2-3 mlrd. minuso? Ar jūs įdėmiai gilinotės į visuomio koncepciją? Kuo pagrįstas toks teiginys?
Nu taigi įvardijo: 2-3 mlrd. lt. kuriuos mokės iš biudžeto nekomercinėms sritims finansuoti. Šiaip tai tikrai trūksta loginio pagrindimo šitam projektui.
Taip konkrečiai ir neįvardino autorius, kas tas "akmuo". Tikriausiai iš efektyvesnio valdymo gautas pelnas į biudžetą?
Bando būti "svieto lygintoju" abstrakčiai koneveikdamas viską be argumentų, bet užstoja mūru šiltose vietose sėdinčius ir neefektyviai dirbančius valdininkus.
Išties tas "Visuomio" pavadinimas dvelkia slidžiu ir šaltu kaip suomiai reikalu. Žvelgiant psichologiškai, kai pradedama nuo tokio poetiškai skambančio pavadinimo, tai ir pats dalykas ima dvelkti poezija, o ne realiu projektu. Kreivys simpatiškas žmogus, bet kartais atrodo, kad jis truputį poetas ir tai šiaip jau būtų gerai, bet šių sričių - poezijos ir ūkio tvarkymo - jokiu būdu negalima suplakti, nes neliks nei vieno nei kito, tik kažkoks pasiklydęs suomis...



























Lietuvoje siaučia skurdas [1].
Kur A.Kubiliaus pasekėjai? Ko tylite? Juk skurdas ir to skurdo aptarimas geriau negu bet kas agituoja už emigraciją. Būtinai reikalaukite nuteisti Caritas ir kitus aktyvistus pagal jūsų fašistinius įstatymus. Heil Kubilius!
1. _Bandė atkreipti dėmesį į augantį skurdą
2010 09 18 / 16:00 /
Virginija Motiejūnienė LTV naujienų tarnyba
Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.
Savo veiksmų planą kaip kovoti su skurdu 10 metų yra priėmusi Europos Komisija. Skaičiuojama, kad žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 80 milijonų europiečių, tačiau per dešimtmetį skurstančiųjų Europoje ketinama sumažinti iki 20 milijonų.
Lietuvos tikslas – kad per dešimtmetį iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kol kas skurstančiųjų mūsų šalyje tik daugėja – kas septintas darbingo amžiaus asmuo neturi darbo, 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, penktadalis milijono gyvena iš socialinių pašalpų. Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus.
„Iš tiesų daugėja skurdo, jaučiam, kad daugėja apatijos, daugėja depresijos, kančios, nusivylimo ir tai, kad žmonės negali įsidarbint. Anksčiau mes dar padėdavom žmonėms įsidarbint, todėl tas aktyvumas būdavo stipresnis, tada matydavom daugiau vilties žmonėse. Dabar yra tikrai daug nevilties, depresijos, bet mes į tai vis tiek žiūrime su vilties žvilgsniu, kad tai galimybė mums, Lietuvai, kiekvienam žmogui būti solidariam“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis.
„Mūsų akcijos tikslas ir yra atkreipti valdžios dėmesį, kad ta problema yra ir kad mes negyvenam tokioj rožinėj visuomenėje, kuri yra deklaruojama“, – sakė akcijos dalyvis.
Visuomenės ir valdžios dėmesį į skurdą šalyje atkreipė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Baltai apsirengę žmonės šeštadienį vidurdienį suėjo draugėn pareikšti, kad skurdą nugalėti mes galime tik kartu, padėdami vieni kitiems.
2010-tieji Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais._