Renginio „Akcija: Labanoras“ akimirkos. Nuotraukos autorius – Liudas Masys

Prieš pusantros savaitės, rugsėjo 10 dieną, Molėtų rajone esančiame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje įvyko labdarai skirtas renginys „Akcija: Labanoras“, kurį anksčiau anonsavo ir „Bernardinai.lt“. Akcijos metu žymus dailininkas Gintaras Gesevičius dovanojo savo paveikslus žmonėms, dosniausiai parėmusiems Labanoro Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios atstatymo darbus. Apie šį įvykį trumpai papasakojo pats jo iniciatorius.

Kaip pavyko renginys?

Vakaras buvo surengtas labai unikalioje vietoje – Etnokosmologijos muziejuje. Įsivaizduokite, pakylate liftu iš tamsos – ir skaidrioje 100 kvadratinių metrų lėkštės formos salėje išstatyti paveikslai, jų fone – dangus. Nuostabiai atrodo!

Norėjau savo kūrinius paversti materialia pagalba bažnyčiai. Buvau pasiruošęs padovanoti vienuolika didelio formato paveikslų. Gaila, kad atvyko tik trečdalis kviestinių svečių. Atvyko tie, kurie sakė, jog neatvyks. O tų, kurie sakė, kad būtinai atvyks, visai nebuvo.

Tačiau tie, kurie atvyko, aukojo dosniai. Dovanojom tiems, kas paaukojo daugiausia. Taip pat išdalinau daug mažesnio formato paveikslų rėmėjams. Pavyko atiduoti keturis paveikslus, o septyni kūriniai vis dar liko pas Labanoro bažnyčios atstatymo darbus prižiūrintį kunigą Jurgį Kazlauską. Padariau viską – ką galėjau.

Kiek maždaug buvo paaukota?

Apie penkiolika tūkstančių litų.

Ar panašiai tikėjotės?

Tikėjausi, kad bus geriau. Tačiau kai iš keturių asmeniškai kviestų atvyksta tik vienas... Tai apibrėžia mūsų visuomenės dvasinę būseną. Tokie dalykai akivaizdžiai parodo, koks aukos suvokimas.

Renginio „Akcija: Labanoras“ akimirkos. Nuotraukos autorius – Liudas Masys

Kas šiame renginyje maloniai nustebino ir ko galbūt trūko? Ar imtumėtės organizuoti tokį renginį dar sykį?

Paprastai turbūt būna toks atsakymas: „Niekados gyvenime“, „o dabar jau nebe...“. Aš atsakau: „Taip, tikrai panašų renginį organizuočiau.“ Netgi žinau – kur. Tikiuosi surengti panašų renginį Vilniaus rotušėje.

Ką darytumėte kitaip?

Ieškočiau vieningesnės padedančios organizuoti renginį komandos. Ko gero, dar reikėtų specifiškesnės svečių grupės – kad atvyktų su motyvacija aukoti. Gal šiame renginyje iki galo nebuvo išaiškinta, jog aukojama bažnyčiai, ne dailininkui. Dailininkas tik dovanoja savo paveikslą dosniausiems.

O kas sunkiausia akcijos metu?

Sunkiausi buvo finansiniai dalykai. Ten, kur prasideda finansai, baigiasi dvasinė ramybė. Labai norėjau, kad pavyktų geriau... Kunigas visą laiką sakė – bus taip, kaip Dievas nori ar norėtų... Taip ir įvyko.

Liūdina žiniasklaidos dėmesio trūkumas. Man asmeniškai jos dėl reklamos ar garbės nereikia, aš tik norėjau paviešinti tokį atvejį, duoti žinią – kad menininkai, dažnai vadinamai vargšais, irgi gali prisidėti tuo, ką sugeba.

Renginio „Akcija: Labanoras“ akimirkos. Nuotraukos autorius – Liudas Masys

Ar buvo netikėtai, bet maloniai nustebinusių dalykų organizuojant šį renginį?

Be abejo. Labiausiai nudžiugino buvimas tų žmonių, kurie sakė, kad nebus. Jų nuoširdumas ir šio renginio svarbos pajutimas... Taip pat noriu padėkoti Etnokosmologijos muziejui, jo kolektyvui, ypač direktoriui Gunarui Kakarui už svetingumą – suteikė patalpas, rodė skaidres, kitaip globojo. Alantos technologijos ir verslo mokykla padėjo vaišes patiekti, ypač tuo rūpinosi jos vadovas Vladas Pusvaškis, taip pat prie akcijos organizavimo prisidėjo Labanoro seniūnas, veiklą koordinavo Jurgita Šimėnaitė, nuo renginio idėjos iki įgyvendinimo akciją kuravo Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus, taip pat labai renginį pagyvino melodingos Andriaus Kulikausko aranžuotės, – visiems esu nepaprastai dėkingas, be jų šis renginys nebūtų įvykęs..

Parengė Antanas Šimkus