Tikriausiai tik nedaugelis eidami į parduotuvę susimąstome, kad pirkdami tam tikrus produktus galime tuo pačiu metu įnešti savo mažą indėlį į trečiojo pasaulio šalių socialinių problemų sprendimą. Tad noriu atkreipti dėmesį į FAIRTRADE ženklu pažymėtą produkciją, kurią jau galima nusipirkti kai kuriose Lietuvos parduotuvėse.

Kaip mes toleruojame nesąžiningą prekybą?

Visi geografai puikiai žino, kad šiuolaikiniame pasaulyje vyksta intensyvi prekyba. Nepaisant to, kad labai daug žaliavų, pusgaminių ar gatavos produkcijos tiekia trečiojo pasaulio šalys, skurdas ir daugybė socialinių problemų jose tarsi nemažėja. Nesigilinsime į demografines problemas ir kitas galimas priežastis, tačiau vienas iš akivaizdžių tokio reiškinio priežasčių - nesąžininga prekyba. Daug pinigų turintys magnatai, koncernai už pusdykį superka žaliavas, produktus, kurie, perėję aibę tarpininkų, įvairių prisiplakėlių (tokių pilna ir Lietuvoje), pseudo kontorų, pabrangsta šimtais kartų. Iš to pirminiai gamintojai, kad ir kiek didėtų gamyba, neturi jokios naudos. Liūto dalis pinigų nusėda ekonomiškai stipriose popramoninėse šalyse, kurios giriasi savo išplėtotu paslaugų sektoriumi. Galima drąsiai teigti, kad vis didesnis paslaugų sektoriuje dirbančių žmonių skaičius stipriosiose šalyse nemažai prisideda prie to, kad trečiasis pasaulis ir toliau skurstų. Kuo daugiau gudručių, tuo blogiau bananų, kavos, kakavos ir kt. žaliavų augintojams. Didindami mokesčius, kurie turi užtikrinti gausėjančios biurokratų armijos išlaikymą ar socialinę gerovę kaip neišvengiamą ir užsitarnautą būtinybę, keliame prekių kainas, tačiau ir vėl nokautuodami tuos, kurie, mūsų supratimu, mažai išsivystę, dirba žemės ūkyje, yra tinginiai…

Kas yra Sąžininga prekyba?

Sąžiningos prekybos (angl. Fairtrade) ženklu ženklinama trečiųjų pasaulio šalių produkcija (pvz., ekologiški maisto produktai - kava, arbata, prieskoniai, kakava, šokoladas, vaisiai, ryžiai, vanilė; taip pat ir amatininkų rankų darbo kūriniai). Šio ženklo tikslas - išskirti produktus, kuriuos gaminant buvo atsižvelgta į trečiojo pasaulio šalių socialines problemas. Todėl visų pirma jis reiškia, kad trečiojo pasaulio šalių gamintojai gavo padorų atlygį už pagamintą produkciją.

Paprastai „Fairtrade” prekės brangesnės už kitas. Taip yra todėl, kad šis judėjimas tiesiogiai bendradarbiauja su smulkiaisiais prekiautojais ir augintojais, tad jei perkate cukrų, pažymėtą ženklu „Fairtrade”, galite neabejoti, kad cukranendrės jam pagaminti buvo auginamos nedideliuose ūkiuose, besilaikančiuose griežtų judėjimo „Fair trade” nustatytų standartų (auginamos ekologiškai).

Viena vertus, dideliuose ūkiuose dažniausiai siekiama kiekybės, todėl imamasi prieštaringų priemonių - genetinio modifikavimo, cheminių trąšų ir pan. Kita vertus, trečiojo pasaulio ūkininkai, nesilaikantys „Fair trade” standartų, dažnai išnaudoja dirbančius žmones (kurie dėl neišprusimo nieko negali pakeisti ar nežino, kad yra išnaudojami), verčia dirbti vaikus (nuo penkerių metų amžiaus!).

Tad judėjimas „Fair trade” užtikrina gaminio kokybę ir „sąžiningą” elgesį su gamintojais. Mainais smulkieji ūkininkai ir meistrai gali pristatyti savo prekes pasaulinei rinkai ir gauti didesnę dalį pelno nei tarpininkaujant nesąžiningiems perpardavinėtojams.

Taigi „Sąžiningos prekybos” ženklas reiškia kur kas daugiau nei sąžiningą kainą! Tai:

1. saugios darbo sąlygos ir normalus atlygis;
2. darbui neišnaudojami vaikai;
3. tiesioginė prekyba, vengiant tarpininkų ir tuo pačiu kainų kėlimo;
4. demokratinė struktūra (plantacijų savininkai ir darbuotojai turi vienodą teisę lemti bendrus svarbius sprendimus);
5. bendruomenės vystymasis (gaunamos premijos skiriamos socialinėms, ekonominėms programoms, mokymams);
6. aplinkos apsauga (nenaudojamos pavojingos cheminės medžiagos, GMO, saugoma ekosistema…).

Paradoksas

Teigiama, kad jeigu, pvz., garsi šveicarų bendrovė „Nestle” pradėtų prekiauti kava, atitinkančia sąžiningos prekybos standartus, tai toks žingsnis turėtų didesnį teigiamą poveikį eksportuojančioms skurdžioms šalims nei bet kokia oficiali pagalbos programa. Tačiau ar to imsis Nestle - abejotina, nes šveicarų bankų rūsiuose dar yra nemažai laisvų patalpų, o trečiojo pasaulio problemos jiems rūpi nedaug, žinoma, viena kita humanitarinė pagalba, siunta, misionierių mokykla tikrai bus, bet tai lašas jūroje ir dūmai akims, lyginant su tuo, kiek gavo, gauna ir gaus nesąžiningo pelno tokie garsūs koncernai.

Ką galime mes?

Mes, jausdami atsakomybę už trečiojo pasaulio šalių žmonių skurdą, galime labai lengvai prisidėti prie jų socialinių problemų sprendimo, bent jau pagal galimybes Lietuvos parduotuvėse ieškodami ir pirkdami sąžininga prekyba grįstą produkciją. Lietuvoje šia linkme jau žengiama, tokių produktų vis daugėja.

Kreipiuosi į visus geografijos ir biologijos mokytojus, ragindamas pravesti pamoką arba jos dalį apie Sąžiningos prekybos idėją ir naudą. Nesvarbu, kad šitos temos nėra naujosiose programose. Ši pamoka bendravertybinių nuostatų formavimo požiūriu gali būti gerokai vertingesnė už daugelį mokiniams dėstomų dalykų. Ši tema yra puiki galimybė atlikti tyrimą, iškelti pamoką už mokyklos ribų, įtraukti tėvų bendruomenę.

Daugiau informacijos apie Sąžiningą prekybą.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna

Nuotrauka iš uniterra.ca

www.geografija.lt