Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, arkivyskupas Angelo Amato, Popiežiaus vardu paskelbė Garbingąja Dievo tarnaitę Klarą Badano (Chiara Badano) Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos ceremonija įvyko šeštadienio popietę netoli Romos esančioje Dieviškos Meilės Marijos šventovėje. Iškilmėje taip pat dalyvavo bei beatifikacijos Mišias koncelebravo kard. Ennio Antonelli, Popiežiškosios Šeimos tarybos pirmininkas, įvairių šalių vyskupai bei kelios dešimtys kunigų.

Klara Badano gimė 1971 spalio 29 d. Sassello miestelyje, netoli Genujos. Iš savo tėvų gavo brandų krikščionišką auklėjamą. Dar vaikystėje Klara pasižymėjo užuojauta senyvo amžiaus žmonėms, vargšams ir visų užmirštiesiems bei jiems skirdavo nemažai savo laiko. Klara taip pat svajojo užaugusi tapti gydytoja ir keliauti į Afriką, kur galėtų pasirūpinti vaikais.

Sulaukusi 9 metų amžiaus Klara įstojo į Fokoliarų judėjimą bei užmezgė labai glaudžią draugystę su judėjimo įkūrėja Chiara Lubich, su kuria gan ilgą laiką susirašinėjo. Klara Badano yra išreiškusi norą, kad Evangelija taptų gyvenimo tikslu. Šešiolikmetės Klaros gyvenimą pakeitė liga. Buvo atliktos kelios operacijos, tačiau jos nedavė teigiamų rezultatų. Liga progresavo ir galiausiai buvo paralyžuotos Klaros kojos. Ji pati liudijo: „Nebeturiu kojų, o man taip patikdavo važinėtis dviračiu, tačiau Viešpats man davė sparnus“.

Nežiūrint ligos, ji nenustojo šypsotis, sugebėjo savo gyvenimu liudyti tikėjimo, vilties ir meilės dorybes, spindėjo Dievo ir artimo meile. Niekados nekalbėjo apie save, savo kančias aukojo už kitus. Tačiau ruošėsi mirčiai. Norėjo, kad jos laidotuvės būtų šventė, nes ruošėsi susitikti su Dangiškuoju jaunikiu. Prieš pat mirti, atsisveikindama su savo motina tarė: „Būk laiminga! Aš esu laiminga!“ Po trejų metų kančių Klara Badano mirė auštant, 1990 spalio 7 d.

Po mirties Klaros svajonę padėti Afrikos vaikams įgyvendino jos draugai. Benino Respublikoje buvo įgyvendinti keli projektai: įkurtas geriamo vandens šaltinis ir dispanseris bei pastatytas namų su mokykla ir koplyčia kompleksas apleistiems vaikams.

Fokoliarų įkūrėja Chiara Lubich Klarą vadindavo Šviesia Šviesa (itališkai „Chiara Luce“), nes jos žvilgsnis visada buvo kupinas Šventosios Dvasios šviesos. Klaros Badano ypatingas krikščioniškas liudijimas greitai pasklido ir radikaliai perkeitė daugelio žmonių gyvenimus. Klara paraidžiui įgyvendino Jėzaus žodžius: „Pasilikite mano meilėje [...] Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15,9.11).

Šeštadienį beatifikacijos Šv. Mišių homilijos metu arkivyskupas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, susirinkusiems tikintiesiems kalbėjo, kad moderni ir sportiška mergaitė Klara Badano mums paliko optimizmo ir vilties žinią. Net ir šiandien jaunystė gali būti išgyventa šventai. Ir nūdieną yra dorų jaunuolių, kurie šeimoje, mokykloje, visuomenėje veltui nešvaisto savo gyvenimo. Homilijoje arkivyskupas Amato taip pat pabrėžė, kad palaimintoji Klara yra Jėzaus misionierė, Evangelijos apaštalė, kad ji mus kviečia atrasti tikėjimo gaivumą ir žavesį.